Premijų laureatai dėkojo kolegoms

Metų sandūroje suskumbama įvertinti vienaip ar kitaip pasižymėjusias asmenybes, jų nuopelnus. Paskutinį metų trečiadienį Nacionaliniame muziejuje savo darbais pasižymėjusiems kultūros srities darbuotojams buvo įteiktos Kultūros ministerijos premijos. Iš Vilniaus į uostamiestį premiją už bibliotekininkystę, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose parsivežė Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė. Laikrodžių muziejaus vedėjas Romualdas Martinkus Kultūros ministerijos premiją gavo už muziejininkystės puoselėjimą.

Pavėluota premija

Bronislava Lauciuvienė bibliotekai vadovauja kiek daugiau nei dvidešimt metų. 1987 metais už veiklą bibliotekininkystėje ji buvo apdovanota garbės raštu.

„Kai atėjau čia dirbti, visi klausė – ką darau, nes čia kėdės su trimis kojomis, o bibliotekininkai akli“, - pasakojo direktorė. B. Lauciuvienė šypsodamasi prisiminė močiučių patarimus vyrui save rodyti po truputį.

Šį perfrazuotą pamokymą ji pritaikė savo darbe: iš valdininkų reikalavo po truputį, kol gavo tiek, kiek siekė.

Per nepriklausomybės metus atnaujinta pusė bibliotekos fondo, apsirūpinta moderniomis technologijomis.

Teiginį, kad žmonės nebeskaito knygų, paneigia bibliotekos rodikliai – kasmet joje apsilanko vis daugiau žmonių.

Praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės viešąją biblioteką aplankė daugiau nei 653 tūkstančiai skaitytojų.

Kultūros ministerijos premijos B. Lauciuvienė nesureikšmino. „Aišku, gerai, kad tai įvyko, tačiau galėjo tai atsitikti ir anksčiau. Kiek pavėluota – nebūsiu kukli“, - sakė bibliotekos direktorė.

Dėkojo kolektyvams

Tokios premijos, anot B. Lauciuvienės, nėra vieno žmogaus nuopelnas – tai viso kolektyvo darbo įvertinimas. „Kūrėjas – visas kolektyvas, o vadovas – tik vadybininkas, kuris be darbuotojų nieko nepadarys“, - įsitikinusi bibliotekos direktorė.

Praėjusius metus ji pavadino pradėtų žygių ir veiklos tąsa. Pasak B. Lauciuvienės, tokios premijos nenukrenta iš dangaus, jas reikia užsitarnauti darbais. „Esame išsikėlę devizą, kad bibliotekininkė – ne tyli darbšti bitelė, bet aktyvi pilietinės visuomenės kūrėja.

Kolegos juokauja, kad šią premiją reikėjo skirti už įvaizdžio keitimą“, - tvirtino B. Lauciuvienė. Aprūpinus biblioteką naujausia kompiuterių technika, direktorė planuoja organizuoti daugiau kultūrinių renginių.

Kultūros ministerijos už muziejininkystę premijuotam Laikrodžių muziejaus direktoriui Romualdui Martinkui šis apdovanojimas - ne vienintelis gyvenime.

„Pirmasis apdovanojimas man buvo dukra, antrasis – sūnus“, - šypsojosi R. Martinkus. Kultūros ministerijos premija, anot jo, tik formalus viso darbo įvertinimas. „Turime labai puikų kolektyvą, be kurio nieko nebūtume pasiekę“, - sakė Laikrodžių muziejaus vedėjas.

Sustojo laike

R. Martinkus pasakojo, kaip atėjęs dirbti į muziejų jame planavo pasilikti tik kokiems penkeriems metams.

Tačiau tie penkeri metai „užsitęsė“ iki dvidešimt penkerių. Kalbėdamas apie ateitį, R. Martinkus sako muziejuje norintis likti dar porą metų, kad pabaigtų pradėtus darbus.

„Laikas ateina ir išeina, o mes tik jame dalyvaujame. Matyt, gerai dalyvaujam, kad mus įvertino“, - svarstė Laikrodžių muziejaus vedėjas.

Kasmet vienintelį visoje Rytų Europoje esantį tokį muziejų aplanko daugiau nei vienuolika tūkstančių lankytojų. Pasak R. Martinkaus, Laikrodžių muziejus – ne tik ta vieta, kur kažkas demonstruojama, bet ir organizuojami renginiai, edukacinės programos. „Kitais metais surengsime parodą „Skambanti muzika“ su grojančiais laikrodžiais. Iki to laiko planuojame pabaigti restauruoti vargonus“, - planais dalijosi muziejaus vedėjas.