Penktadienį Kėdainių krematoriumo fojė atidaryta kristalinės glazūros meistro – keramiko Algimanto Patamsio darbų paroda „Ugnies snaigės“. Tai pirmoji autorinė paroda, kuriai eksponuoti pasirinkta krematoriumo erdvė. Paroda „Ugnies snaigės“ veiks iki sausio pradžios.

„Visą kūrybinį gyvenimą kūriau kartu su ugnimi, todėl turėjau slaptą troškimą kada nors subtiliai prisiliesti savo kūryba prie sakralaus žmogaus išėjimo per ugnį akto, – pasakoja, kodėl įžengė į neįprastas menininkams erdves, kristalinės glazūros meistras Algimantas Patamsis. – Nuo pirmųjų Kėdainių krematoriumo gyvavimo dienų, beveik tuzinas mano kurtų urnų, čia išsirikiavusių specialioje nišoje fojė, tapo organišku dekoru, turinčiu ir taikomąją vertę. Apskritai man ši erdvė, sukurta architekto Gintauto Natkevičiaus, priimtina puikia aura. Joje, dvelkiančioje ramybe ir susikaupimu, kūriniai tarsi apsigaubia paslaptingumu, jiems ji suteikia ypatingą lengvumą, vaizdinių harmoniją“.

Dailininkas sako nauja paroda taip pat norėjęs išreikšti ramybę ir susikaupimą, leidžiantį mintims keliauti po neaprėpiamos Visatos erdves, pamąstyti apie gyvenimą, apie artimuosius, esančius čia, šalia, ir apie tuos, kurie jau iškeliavę į tolimus pasaulius. „Parodoje eksponuojamų darbų paviršius, dekoruotas unikalia kristaline glazūra, primena snaiges, galaktikas, ūkus, – pastebi keramikas. – Todėl Visatos simbolizmas atsispindi ir darbų pavadinimuose: „Ūkas“, „Omega“, „Orionas“, „Rigelis“, „Andromeda“, „Pegasas“, „Ugnies snaigės“, „Mėlyna naktis", „Vakaro žara" ir kt.“ Naujų darbų koloritas išsiskiria drąsesniais deriniais – iki šiol dailininko kūriniuose vyravusius natūralius žemės atspalvius pakeitė ryškios grynos spalvos – geltona, ruda ir net raudona. O būdingą glazūros piešinio persiliejimą – pavieniai potėpiai, išryškinantys kūrinio formą ir kontrastuojantys su pagrindine jo spalva.

Pasak A. Patamsio, kristalinės glazūros žavesys tas, kad ją naudojantis menininkas niekada netaps amatininku, mat, dėdamas savo darbus į degimo krosnį, nežino, kokius juos vėliau ištrauks: „Net ir turėdamas trijų dešimtmečių patirtį, kaskart nustembu, kaip mano kūrinį patobulina ugnis“. Menininkas tik apgailestauja, kad Lietuvoje neatsiranda jo pasekėjų, kurie galėtų nuolat dalyvauti žmogaus ir ugnies kūrybos procese. „Iš dalies pateisinu jaunus keramikus – šiais, visuotinės skubos laikais, kristalinė glazūra yra prabanga visomis prasmėmis, – sako A. Patamsis. – Pagrindinį kristalinės glazūros komponentą – specialią fritą, reikią gamintis pačiam, nes Lietuvoje jos paprasčiausiai nėra, o ir gamybos procesas ganėtinai ilgas“. Naudojant kristalinę glazūrą, kurioje yra cinko oksidas ir kvarcas, keraminis indas degamas krosnyje, aukštoje (1250-1350° C) temperatūroje. Indą degant, glazūra išsilydo, o palikus jį vėsti apie 3-4 valandas, ant indo auga kristalai, sudarydami unikalius gėlių, vėduoklių, snaigių piešinius.

Pasaulyje pripažinta unikali kristalinės glazūros technika atsirado XIX a. pradžioje, Prancūzijoje, kai porceliano dirbtuvių meistrai pastebėjo, jog palikus degtas vazas vėsti, ant jų susidaro dėmelės. Iš pradžių jos buvo laikomos gamybos broku ir tik po beveik pusės amžiaus ant vazų paviršiaus susidarantys kristalų piešiniai buvo pradėti vertinti. Tačiau kristalinė glazūra ir toliau liko retu indų dekoravimu būdu, nes dėl sudėtingos technologijos meistrams neapsimokėjo ją naudoti masinėje gamyboje. Po truputį ši glazūra buvo pamiršta ir tik palyginti neseniai – prieš keletą dešimtmečių – vėl pradėta naudoti. Sudėtingos technologijos procese išgaunamą kristalinę glazūrą dabar kūryboje naudoja vos keli šimtai pasaulio keramikų. Iš jų – tik 2 lietuviai: Los Andžele (JAV) gyvenantis Kęstutis Mikėnas ir Vilniuje – Algimantas Patamsis.

Apie dailininką:

Dailininkas keramikas Algimantas Patamsis 1979 m. baigė keramikos specialybę Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Kūrybiniame procese menininkas jau daugiau tris dešimtmečius. Visus tuos metus jis gilinosi į keramikos technologiją, o pamėgęs kietąjį porcelianą, daug eksperimentavo, bandė įvairias porceliano masės sudėtis, ir ypač susižavėjo kristaline glazūra – sudėtingiausia ir kaprizingiausia iš visų glazūrų. Vienas pirmųjų Lietuvoje pasirinkęs šią technologiją, A. Patamsis ją iki šiol tobulina. Tai menininkui padeda ieškoti vis įvairesnių plastinės raiškos galimybių. Jam labai svarbu rasti idėjos, formos ir medžiagos jungtį, kuri kiekviename kūrinyje padėtų atskleisti pirminį sumanymą. Dailininko keramiko sukurtos dekoratyvinės formos, lėkštės, vazos turi giluminių sąsajų su gamtos formomis. Kūrinių koloritą – nuo švelniai gelsvų iki aktyviai mėlynų tonų – diktuoja aukšta kristalinės glazūros degimo temperatūra.

Parodose pradėjęs dalyvauti nuo 1980 m., savo unikalius kūrinius pristatęs meno žinovams bei gerbėjams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, šiandien A. Patamsis yra vertinamas kaip vienas geriausių keramikos technologijų žinovų ir savitas menininkas. 2005 m. keramikas su savo darbais dalyvavo pirmojoje tarptautinėje kristalinių glazūrų parodoje „Crystallines“, vykusioje Prancūzijoje, Vallauris mieste. 2013 m. – tarptautinio kongreso „Cristalls 2013” parodoje Ispanijoje, La Bisbal d Emporda mieste.