Trečiadienį per LMKA konferenciją už jo kandidatūrą balsavo 14 tarybos narių, prieš buvo vienas, trys susilaikė.
Naujasis vadovas teigė sieksiąs atkurti organizacijos prestižą, sukurti veiklos strategiją, atnaujinti įstatus, sutvarkyti komunikaciją.
„Reikia iš principo iš naujo sukurti strategiją, nes organizacija turi didžiulį potencialą, turime jį išnaudoti. Strategijoje numatyta mano pagrindinė pareiga – sekti teisėkūros procesą ir jame dalyvauti. Aš, kaip Seimo darbuotojas, turiu tam daugiau galimybių, nes kasdien ateinu į darbą Seime. Taip pat tarptautinio bendradarbiavimo ryšių atnaujinimas, komunikacijos pamato sutvarkymas, bazės sutvarkymas, nes ten yra labai apleista“, – BNS sakė M. Gailius.
Jis šiuo metu dirba Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovu spaudai. M. Gailius pabrėžė, kad nei partija, nei frakcija naujoms jo pareigoms įtakos neturi ir neturės, o kandidatuoti į prezidentus jį paskatino kūrėjų bendruomenė.
Jis tvirtino Seime esantis atsakingas už Liberalų sąjūdžio frakcijos veiklos viešinimą, dėl naujųjų pareigų jis teigė nusišalinsiąs nuo kultūros srities klausimų viešinimo.
Kadangi LMKA yra įtraukta į organizacijų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, M. Gailius teigė deklaruosiąs visus savo pokalbius su politikais apie kultūros srities įstatymus.
BNS rašė, kad birželio 15 dieną LMKA iš prezidento pareigų atšaukė Joną Staselį. Prieš tai jam pareikštas nepasitikėjimas.
Kelios asociacijai priklausančios kūrėjų organizacijos dar pernai gruodį paragino J. Staselį atsistatydinti iš prezidento pareigų dėl jo, kaip LRT tarybos nario, veiksmų.
Jas papiktino, kad J. Staselis pareikalavo LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę pasiaiškinti dėl nacionalinio transliuotojo žurnalistų vykdytos protesto akcijos „Šalin rankas“.
Iš viso asociacija vienija 12 meno kūrėjų organizacijų.
Gegužę baigėsi J. Staselio kadencija LRT taryboje. LMKA naujai kadencijai į šias pareigas delegavo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkę Daivą Daugirdienę.
(be temos)