Nacionalinės premijos skirtos E. Gabrėnaitei, D. Kalinauskaitei, G. Trimakui

Atrinkti iš daugiau nei 40-ties kandidatų

Tarp Kultūros ministerijoje paskelbtų šešių premijos laureatų – ir kompozitorė Justė Janulytė, scenografas Gintaras Makarevičius, vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai.

Laureatai atrinkti iš daugiau nei keturiasdešimties pasiūlytų kandidatų, komisija galutiniame sąraše buvo atrinkusi 12 pretendentų premijoms gauti.

E. Gabrėnaitė apdovanota už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą, D. Kalinauskaitė – už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą, G. Trimakas – už fotografijos ištakų sudabartinimą. Scenografas G. Makarevičius  apdovanotas už scenovaizdžio kūrybišką šiuolaikiškumą, kompozitorė J. Janulytė – už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą, menininkai Stanikai – už estetinį kūrybos proaktyvumą.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Pratęsia didžiųjų aktorių plejadą

Laureatų paskelbimo ceremonijoje dalyvavusi kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson pabrėžė, kad iš komisijos tikisi didesnio moterų įvertinimo.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė-Pakerienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad komisijos apsisprendimui įtakos neturėjo tai, jog šįkart net keturios premijos laureatės yra moterys.

„Bet pažvelkime, kiek metų tų moterų nebuvo nė vienos, estetinis įspūdis net atrodė ne itin koks, kai stovėdavo šeši vyrai scenoje. Ko mes trokštame? Mes trokštame, kad pasaulis turėtų pusiausvyrą, kad vyrai ir moterys, moterys ir vyrai dalyvautų ir kultūros, ir meno situacijose, apdovanojime lygiomis teisėmis. Ne, manau, kad šiemet niekas, kad ir norėdamas nejautė, jokio poreikio pridėti kuriai nors moteriai nors vieną balą, nors mintyse – tai labai stiprios kūrėjos“, – Kultūros ministerijoje žurnalistams teigė ji.

Tai yra mūsų kultūros ir meno lobynas.

Profesorė taip pat pabrėžė, kad šiemet vienintelė E. Gabrėnaitė apdovanota už viso gyvenimo nuopelnus. Anot jos, komisija itin norėjo ją apdovanoti, nes ji matoma kaip „atskira aktorė“, kuri „pratęsia didžiųjų mūsų aktorių plejadą“.

Pasak komisijos pirmininkės, D. Kalinauskaitė apdovanota praktiškai už vieną knygą. Anot V. Daujotytės-Pakerienės, „tai yra viena knyga, bet rašyta didele dalimi gyvenimo“, taip pat tarsi investicija į ateitį laukiant vis nepasirodančio D. Kalinauskaitės romano. 

Komisijos pirmininkė užsiminė, kad didžiausios diskusijos vyko dėl nominacijų vizualaus meno srityje.

„Bet Stanikai, vizualiojo meno kūrėjai, yra figūros, kurios labai žinomos pasaulyje, galbūt ne taip įsiterpusios į tą mūsų parodinę meno kasdienybę, bet pakankamai įsiterpusios“, – sakė ji.

Kalbėdama apie G. Trimaką, V. Daujotytė-Pakerienė teigė, kad „sunku patikėti, kad tokio paveikumo gali būti fotografijos menas“.

Ji sakė matanti antrą tiek kūrėjų, kurie galėjo atsidurti nominuotųjų sąraše, „ir nė kiek to sąrašo nemenkintų“. Vis dėlto, jos nuomone, šešių nacionalinių premijų pakanka ir siūlė tą skaičių išlaikyti.

Savo ruožtu L. Ruokytė-Jonsson pabrėžė, kad nacionalinė premija yra aukščiausias įvertinimas ir pagerbimas valstybės mastu.

„Visi nominuotieji, tas trumpasis sąrašas, vadinamasis dvyliktukas, ir tie, kurie laimės, yra visi laimėtojai. Tai yra mūsų kultūros ir meno lobynas“, – teigė ministrė.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio, šiuo metu tai sudaro 30,4 tūkst. eurų.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.