“Muzikinis rugpjūtis pajūryje” kviečia į “Figaro vedybas”

Festivalis

“Muzikinis rugpjūtis pajūryje” kviečia į “Figaro vedybas”

Rytoj Klaipėdos muzikiniame teatre – pirmoji “Muzikinio rugpjūčio pajūryje” premjera – 7-asis operos ir simfoninės muzikos festivalis savo publikai pristatys V.A.Mocarto keturių veiksmų komišką operą „Figaro vedybos“. Spektaklio režisierius – Eligijus Domarkas, dirigentas Stasys Domarkas, dailininkė – Sofija Kanaverskytė, chormeisteris – Vladimiras Konstantinovas. Pagrindinius vaidmenis atliks Klaipėdos muzikinio teatro solistai Valerija Balsytė, Rita Petrauskaitė, Mindaugas Gylys ir Artūras Kozlovskis. Spektaklio pradžia 18 val.

Mocarto kultas

Pasaulio muzikos sostinės Vienos simbolis – Volfgangas Amadėjus Mocartas tapo pasauliniu kulto objektu. Pirmas, paskelbęs jį Dievu, buvo žymiausias rusų poetas A.S.Puškinas. Ir nors jo pasakyti žodžiai “Tu, Mocartai, – Dievas” atrodė kaip stilistinė poetinės hiperbolizacijos priemonė, tačiau netrukus prasidėjo tikrasis Mocarto asmenybės garbinimas, ilgainiui prilygęs ypatingam religiniam kultui. Ir nors šalia egzistuoja ir kitų žymiausių kultūros istorijos veikėjų (V.Šekspyro, J.S.Bacho ir kt.) sudvasinimas, tačiau nė vienas negali būti prilygintas “dieviškojo Amadėjaus” kultui.

Šiandien egzistuoja visas žvaigždes pranokstanti savotiška “Mocarto industrija”. Ir tai kalbama ne tik apie V.A.Mocarto kūrinių leidybą bei atlikimą, bet ir apie žymiai pragmatiškesnius dalykus.

Dėl gerai žinomų saldainių su Mocarto atvaizdu ginčijasi ne vienas fabrikas ir, beje, ne tik Austrijoje. Mocarto simbolika puošia ne tik tradiciniais suvenyrais tapusius marškinėlius, puodukus ar lėkštes, bet ir alaus, likerio butelius ar kitus masinio vartojimo produktus.

Tiesiog Mocartas

V.A.Mocarto genialumą patvirtina jo biografijos faktai. Nuo ketverių metų Mocartas jau grojo klavesinu, šešerių – pradėjo kurti muziką. Būdamas vos keturiolikos, Mocartas jau tampa pripažintu kompozitoriumi, jo operas atlieka Milano teatras, dar po metų jį išrenka Bolonijos ir Veronos muzikos akademijos nariu. Kūrybinis Mocarto palikimas stebina gausa ir įvairiapusiškumu. Jo kūrinių užtektų keletui dešimčių kitų kūrėjų. Mocarto novatoriškumas išryškėjo visuose muzikos žanruose, prie kurių prisilietė – nuo operos iki simfonijos.

O ir pats Mocarto gyvenimas, net ir be visiems puikiai žinomų saljeriškų detalių, prilygo gerai operai, kur lengvumas bei grakštumas, netgi komiškumas persipina su tragizmu, buitiniai momentai su stipriai išreikštais dvasiniais. Svaiginantis jaunojo genijaus populiarumas - pati gražiausia, puošniausia gyvenimo pusė, o šalia - prievartinis vergavimas niekingam aristokratui, kuris jau spėjusiam išgarsėti kompozitoriui skiria ne daugiau pagarbos nei savo virėjui ar liokajui...

“Figaro vedybos” Klaipėdoje

Pasaulio teatrų garbstomą ir daugelyje teatrų triumfuojančią V.A.Mocarto komišką operą “Figaro vedybos” Muzikiniame teatre pastatė dirigentas Stasys Domarkas, režisierius Eligijus Domarkas, dailininkė Sofija Kanaverskytė bei chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.

Pagrindinius vaidmenis muzikinėje šmaikščių ir virtuoziškų Figaro žaidimų dramoje atlieka Artūras Kozlovskis (Figaro), Mindaugas Gylys (grafas Almaviva), Valerija Balsytė (grafienė Rozina) ir Rita Petrauskaitė (Siuzana). Ne mažiau ryškūs ir kiti šios grandiozinės operos vaidmenys, kuriuos sukūrė Aurelija Dovydaitienė (Marcelina), Vytautas Kliukinskas (Bartolas), Viačeslavas Tarasovas (Bazilijus) ir kiti teatro solistai. Šmaikštuolio nelaimėlio Kerubino vaidmenį sukūrė popso ir “rimtojo” žanro projektų žvaigždė Deividas Norvilas.

Mobilios dailininkės S.Kanaverskytės dekoracijos žiūrovams puikiai leis įsigilinti į pagrindinę šio kūrinio vertybę – Mocarto operos virtuoziškumą, kurį padės atskleisti subtilios muzikinės personažų charakteristikos. Operą visuose trijuose premjeriniuose spektakliuose diriguos subtilus “Figaro vedybų” žinovas Stasys Domarkas.

Ne “Sevilijos kirpėjas”!

Nesiekiant varginti skaitytojų informacijos gausa, dera tik priminti, jog Mocarto “Figaro vedybas” įkvėpė skandalą 1784-ųjų Paryžiuje sukėlusi to paties pavadinimo P.Bomaršė pjesė. Norisi atkreipti publikos dėmesį į tai, jog kaip tik dėl to daugelis paviršutiniškų operos žinovų Mocarto “Figaro vedybas” neretai painioja su Dž.Rosinio komiška opera “Sevilijos kirpėjas” (mūsų teatre sulaukusia išskirtinio populiarumo), jau vėliau, 1816-aisiais, sukurta pagal tą pačią P.Bomaršė komediją.

Mocarto operos premjera Vienoje įvyko 1786-ųjų gegužės 1-ąją. Formos tobulumas, sumanymo vientisumas, nevaržomas lengvumas sprendžiant sudėtingiausius muzikinius uždavinius – visa tai atsispindėjo “dieviškojo Amadėjaus” “Figaro vedybose”. Vis dėlto nors po premjeros autoriui “bravo” šaukė ne tik publika, bet ir patys atlikėjai, “piktasis demonas” Antonijus Saljeris, tuo metu buvęs imperatoriaus rūmų muzikos šeimininku, pasistengė, kad “Figaro vedybos” dingtų iš Vienos teatro scenos…