„Mirtis sulygina visus. Ji nežiūri nei į šlovę, nei į titulus, nei į talentą. Ji tyliai primena, kad visa, ką turime – laikina, o visa, kuo buvome, grįžta į amžinąją tėkmę. Mirtis nėra pabaiga. Ji virsmas. Durys, pro kurias praeina kiekvienas, be išimties. Vienintelis visiškai tikras ir garantuotas dalykas šiame gyvenime, kad jis kada nors pasibaigs. 

Nieko tikresnio nėra. Ir būtent todėl verta gyventi sąmoningai, atvira širdimi, nes kiekviena akimirka yra dovana, kurią gauname tik laikinai ir tik dabar. Kai išeina žmogus, palikęs kūrybos, muzikos, žmogiškos šviesos pėdsaką, kaip šiandien išėjęs Kostas Smoriginas, kartu iškeliauja ir dalelė mūsų, susilietusių su Jo kūryba. Tai virsmas į amžinybę, kurioje visos sielos susitinka jau be vaidmenų, be kaukių, be žemiško ribotumo... Užtrauktukas užsitraukė. Išskrido paukštis... Į namus sugrįš pavasarį saulėtą... Telydi Jį šviesa. Užuojauta artimiesiems ir visiems, kurių širdis Jis palietė“, – asmeninėje feisbuko paskyroje rašė dainininkas Edgaras Lubys.

Virgis Stakėnas, socialiniame tinkle pasidalijęs archyvine velionio jaunystės nuotrauka, prieraše prie jos trumpai užrašė: „Kosto nebėr“.

Legendinį aktorių ir muzikantą jautria prisiminimo žinute pagerbė ir aktorė bei atlikėja Inga Jankauskaitė. „Tikram valdovui patvirtinimo nereikia“. Visada taip žiūrėjau į Tave. Klausiau ir girdėjau taip. Dar gerokai iki to, kol gavau dovaną kurti kartu. Ačiū.

– Aš dabar tik du Kostus žinau. Save ir savo sūnų. Kažkaip nėra.

– Yra dar vienas, Kostai. Mano sūnus. Spėk, kieno garbei?

– Ragana“, – vieną iš pokalbių su K. Smoriginu feisbuke užrašė I. Jankauskaitė.

„Išėjo Kostas Smoriginas... Jo buvimas buvo menas, o menas – Jo gyvenimas. Amžinai liks šviesoje ir atmintyje“, – socialiniame tinkle jautrius žodžius legendai skyrė ir operos solistas Vytautas Juozapaitis.

Aktorius bei režisierius Ramūnas Cicėnas taip pat paliko trumpą žinutę feisbuke pasidalydamas velionio sūnaus įrašu. „Didžiulė netektis“, – rašė jis.

„Didis žmogus, šalia kurio niekada nesijausdavai mažu. Jo balsas, dainos, jo teatrinis palikimas neįkainuojami ir neišmatuojami. Kaip neišmatuojamas mano džiaugsmas, kad likimas skyrė galimybę pažinti Kostą. Kaip neišmatuojamas liūdesys jį praradus... “...išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą...“ – savo prisiminimus žodžiais iš K. Smorigino dainos iliustravo dainininkas Stanislovas Stavickis-Stano.

Primename, kad apie K. Smorigino netektį feisbuko paskyroje pranešė jo sūnus. „Šiąnakt iškeliavo mano tėtis – Kostas Smoriginas“, – trumpą įrašą trečiadienio rytą paliko sūnus – taip pat Kostas Smoriginas.

Teatro ir kino aktorius, režisierius, muzikantas K. Smoriginas gimė 1953 m. balandžio 22 d. Kaune.

Gimė ir užaugo Šančiuose. 1960–1971 m. mokėsi Kauno 19-oje pradinėje ir 6-ojoje vidurinėje mokykloje. 1971–1975 m. studijavo Valstybinėje konservatorijoje (kurso vadovės Dalia Tamulevičiūtė ir Irena Bučienė).

1975–1999 m. ir nuo 2004 m. buvo Jaunimo teatro aktorius ir režisierius.

Reikšmingiausius vaidmenis sukūrė D. Tamulevičiūtės ir Eimunto Nekrošiaus spektakliuose. K. Smoriginas nuo 1976-ųjų vaidino kine, režisavo spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose.

Studijuodamas pradėjo kurti dainas pagal lietuvių poetų žodžius, tapo vienu iš naujo aktorinės dainos žanro (dainuojamosios poezijos) kūrėjų. 1995–1998 m. kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, išleido keletą albumų („Mūsų kaime“, „Tikras garsas“, „Vėl kartu“). Nuo 2000 m. ėmė rengti solinius koncertus, išleido dvi kompaktines plokšteles („Pilietis“, „Ponai ir Ponios“).

1987 metais K. Smoriginas apdovanotas TSRS valstybine premija. 1999 metais už Makbeto vaidmenį to paties pavadinimo E. Nekrošiaus spektaklyje apdovanotas „Kristoforu“.

2001 m. K. Smoriginui skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, o 2007 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.