- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2021-aisiais minint antropologės ir archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetį, bus surengtos mokslininkės pasiekimams pristatyti skirtos parodos Lietuvoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Vyriausybė patvirtino M. Gimbutienės metų minėjimo programą, kurioje įtrauktos ir istorinės stovyklos vaikams, seminarai bei konferencijos.
Kitų metų pradžioje Vytauto Didžiojo karo muziejuje numatyta paroda „Marija Gimbutienė – neolito ir bronzos amžiaus tyrėja“, Kauno Maironio universitetinė gimnazijoje viena auditorija bus pavadinta Marijos Gimbutienės vardu, o 2021-ųjų sausio 22-ąją, mokslininkės 100-ojo gimtadienio išvakarėse, vyks jai skirta pamoka. Šioje mokykloje, tuometinėje „Aušros“ mergaičių gimnazijoje, M. Gimbutienė mokėsi 1931–1938 metais.
Antrąją 2021-ųjų pusę Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos istorijos institutas turėtų surengti tarptautinę archeologinių radinių parodą „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“, metų pabaigoje numatyta organizuoti renginį UNESCO ir Prancūzijos akademinei bei lietuvių bendruomenėms, skirtą Marijos Gimbutienės metams paminėti. Taip pat kitų metų pabaigoje žadamas renginys Kalifornijos akademinei ir lietuvių bendruomenėms.
Plane numatytas ir piešinių konkursas Lietuvos mokiniams „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“, o mokiniams ir jų mokytojams - keramikos konkursas „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“, vyks jaunųjų žygeivių baltiška gyvosios istorijos stovykla.
Planuojamas seminarų ciklas ir konferencija „Etnologija ir mitologijos atspindžiai ugdymo įstaigų edukacinėse erdvėse“. Vilniaus universitete vyksianti Tarptautinė 11-oji istoriko Jono Puzino mokslinė konferencija taip pat bus skirta Marijos Gimbutienės 100 metų jubiliejui.
M. Gimbutienei skirtus 2021 metus yra paskelbęs Seimas.
M. Gimbutienė – archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių neolito ir bronzos amžiaus kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos (mokslo šakos, jungiančios archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą) pradininkė, pakeitusi Europos priešistorės sampratą.
M. Gimbutienė gimė 1921-aisiais Vilniuje, per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos. Dėstė JAV Harvardo, Kalifornijos universitetuose, mirė 1994 metais Los Andžele, palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Mokslininkė yra parašiusi 23 knygas, už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ 1993-iaisiais jai buvo paskirta Enisfildo-Vulfo premija, skiriama JAV už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...