Minint J. Meko šimtmetį išleistas jo kūrybai skirtas švedų kultūros žurnalo numeris

„Buvo nepaprastai įdomu pažvelgti į ilgą J. Meko gyvenimą iš arčiau per jo kūrybą: tiek tekstinę, tiek vaizdinę. Prarastos tėvynės ilgesį supratome kaip J. Meko veiklos variklį. Bet taip pat matome, kaip galbūt dėl ​​to, kad jis ilgą laiką buvo pabėgėlis, J. Mekas nenustojo kovoti ir už marginalizuotus balsus“, – sako numerio rengėjai, „Ord&Bild” vyr. redaktoriai Jonatanas Habibas Engqvistas ir Anna Ighe (Ana Igė)

1200 egzempliorių tiražu pasirodžiusiame žurnale skelbiami straipsniai, kuriuos parengė danų rašytojas, kino menininkas, Amerikos avangardinio meno ekspertas ir Jono Meko kūrybinio palikimo tyrinėtojas Larsas Movinas, meno istorikė Isabella Tjader (Izabela Tjėder) ir kiti Šiaurės šalių meno ekspertai.

Šiame numeryje publikuojama į švedų kalbą išversta J. Meko poezija, menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų (Urbonas Studio) kūriniai iš projekto „Pelkių observatorija“ („The Swamp Observatory“), „Eko-monstrų pasirodymas prie Walden ežero, 2022“.

Stokholme Jono Meko 100-mečiui šiuolaikinio meno centras INDEX rengia trijų dalių diskusijų programą, kurią lydi menininko filmas „Walden“.

Kaip pranešė Kultūros ministerija, J. Meko 100-mečiui skirtą renginių programą INDEX ir švedų kultūros žurnalo J. Mekui skirto „Ord&Bild“ numerio leidimą inicijavo ir koordinavo kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai Liana Ruokytė-Jonsson.

Daugiau nei 120 įvairių renginių apimančią tarptautinę Jono Meko 100-mečio programą organizuoja ir koordinuoja Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros atašė ir Jono Meko fondas (Estate of Jonas Mekas).

Kino peržiūros, parodos, vaizdo instaliacijos, koncertai, poezijos skaitymai, diskusijų ir teminių rezidencijų programos, kūrybinės poezijos vertimų dirbtuvės, leidybiniai sumanymai ir kitos iniciatyvos vyksta solidžiose, gerai žinomose kultūros institucijose keliolikoje pasaulio šalių.

J. Mekas (1922–2019 metai) yra vienas garsiausių pasaulyje XX amžiaus lietuvių menininkų, geriausiai žinomas dėl savo kino eksperimentų, dar vadinamas avangardinio kino pradininku, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.