Džiaugsmingai nusiteikę fiestos dalyviai nėrė į dumblėtą seklumą viename Paračio paplūdimyje ir išlipo aplipę purvu.

Jie šoko paplūdimyje ir žygiuodami smėliu skandavo urvinių žmonių skanduotes: „Uga! Uga!“.

„Puikus jausmas. Nedažnai pasitaiko, kad galėtum išsiterlioti purvais ir paskui šokti bei dainuoti. Purvas labai lipnus ir dvokiantis, bet pojūtis labai geras“, – įspūdžiais dalijosi 20-metis Thaisas Beazussi, ne vienerius metus atvykstantis į šį renginį.

Brazilija garsėja savo tradiciniu karnavalu – visame pasaulyje žinomų sambos mokyklų, kurios visus metus ruošiasi paradams, ir ekscentriškų gatvės vakarėlių, kurių kiekvienas turi savo temą, estetiką bei muzikos stilių, fiesta.

Purvo karnavalas – dar vienas, tradicija tampantis visuotinis pasilinksminimas šioje Pietų Amerikos valstybėje.

Kaip rašoma Paračio turizmo svetainėje, Purvo vakarėlio tradicija prasidėjo 1986 m.

Grupė draugų iškylavo mangrovėse Jabaquara paplūdimyje, kol galiausiai susigriebė, kad yra tokie purvini, jog net neatpažįstami.

Jie nuėjo pasivaikščioti į istorinį miesto centrą ir sukėlė sumaištį.

Kitais metais bičiuliai vėl išsiterliojo purvu ir apsimetė priešistorine gentimi.

Svetainėje rašoma, kad skambant giesmėms, jie nešėsi kaukoles, vynmedžio šakas ir kaulus.

Taip gimė Purvo fiesta. Nuo to laiko ji tapo mėgstama tradicija.

Jos populiarėjimas verčia organizatorius ir Paračio turizmo biurą prieš renginį informuoti apie tai, kaip svarbu nesutepti spalvingų miesto sienų, automobilių ir žiūrovų.