Medžio skulptūrose alsuoja žemaičio dvasia

PARODOS

Medžio skulptūrose alsuoja žemaičio dvasia

„Marginiuose“ atidaryta palangiškio tautodailininko Alberto Žulkaus medžio skulptūrų paroda. Tautodailės salone Klaipėdoje ji viešės iki vasario 12-osios.

Pernai rudenį autorius šventė savo 70-metį. Ta proga Palangos gintaro muziejuje tautodailininkas buvo surengęs didžiulę savo kūrinių parodą. Į uostamiestį atvežta ir „Marginiuose“ tilpo tik nedidelė jos dalis, bet, kaip teigia tautodailės salono parodų organizatorė Birutė Martišienė, – čia pristatomi patys naujausi, brandžiausi ir įvairiapusiškai žymaus tautodailininko kūrybą atspindintys darbai – skulptūros, kaukės, dekoro kompozicijos. Gal jie ne tiek įspūdingi savo matmenimis, mat parodos erdvė – nedidelė, kamerinė, čia nėra galimybės išeksponuoti didesnes skulptūras, išskleisti platesnę autoriaus kūrybos, jos tematikos retrospekciją. Bet dėl to nė kiek nenukenčia parodos dvasia, pulsuojanti iš tautodailininko kūrinių. Joje – daug rimties ir susikaupimo, subtilios harmonijos pajautos, polinkio į apibendrinimus, archaiškos šilumos ir liaudiško humoro gaidų.

A.Žulkus tvirtina, kad kiekvienas jo darbuose pajus ar įžvelgs žemaičio dvasią. O pats jis sieloje sako esąs dievdirbys. „Jeigu padarau skulptūrą, ir kunigas gali ją pašventinti, jaučiuosi kaip per atlaidus“, - prisipažįsta A.Žulkus. Anot tautodailininko, „mes, žemaičiai, turim seniausią ir turtingiausią liaudies kultūrą. Joje tiek visko pilna, iš jos tiek gali semtis...“

Dar ankstyvoje jaunystėje A.Žulkus pradėjo drožinėti iš medžio. Šiaip, savo malonumui. Iki šiol tas malonus jausmas ir vidinis poreikis tokiu būdu išreikšti savo mintis ir jausmus kieto žemaičio neapleido. Dabar jo kūriniai jau apkeliavę kone visą pasaulį, pabuvoję ne vienoje tarptautinėje parodoje. A.Žulkus buvo vienas iš Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus įkūrėjų, daugel metų aktyviai dalyvauja jo veikloje, savo drožiniais garsina Žemaitiją ir mūsų tautos meną, palaiko jo dvasią. Įkvėpimo semdamasis iš giliausių lietuviško liaudies meno klodų, menininkas savo darbais tęsia jo tradiciją. Kartu jis yra įdomus ir savitas kūrėjas, ne šiaip interpretatorius.