Vienas tokių pavyzdžių – Mildos Pleitaitės ir Kazimiero Momkaus parengta knygelė (redaktorė Eglė Devižytė, maketuotoja Lina Eitmantytė-Valužienė), kurioje autoriai kviečia skaityti jų parašytas pasakas M. K. Čiurlionio paveikslų artumoje, drauge klausantis Roko Zubovo 2010-aisiai Klaipėdos koncertų salėje įgrotų keturiolikos jo prosenelio M. K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių.
Daugialypis leidinys, parengtas sinestezės metodu, kai paveikslų iliustracijas pratęsia literatūriniai tekstai, o juos atliepia skambančios muzikos garsai, išmaniuoju telefonu nuskaičius QR kodą (garso režisierius Giedrius Kriūnas).
Kaip rašoma knygelės anotacijoje, trylikoje pasakų pasireiškia kūrėjų vaizduotės laisvė, skirtingos nuotaikos ir charakteriai, tarytum vaiko akimis pažvelgus į dailininko darbus. M. Pleitaitės ir K. Momkaus tekstai nėra vienintelis ir teisingas interpretavimo būdas – tai kvietimas kiekvienam skaitančiajam – vaikui ir suaugusiajam – tarytum išsilaisvinant iš bet kokių aiškinimų, išankstinio žinojimo, turimų nuomonių, užmegzti autentišką ryšį su M. K. Čiurlionio daile ir leisti būti prakalbinamiems kūrėjo genijaus.
Pirmasis ir kol kas vienintelis bandymas prakalbinti ir kalbėtis su M. K. Čiurlionio kūryba, pristatant ir pateikiant ją jaunajai, jauniausiajai, o kartu ir vyresniajai auditorijai kaip pasaką, yra labai sveikintinas. Tikėtina, kad autorių parengtas leidinys įkvėps ir kitus savitai pažvelgti, autentiškai išgirsti, kaip regisi, kaip skamba M. K. Čiurlionio sutvertas meninės realybės pasaulis. Neatskleidžiant, kurie paveikslai ir kokie muzikos kūriniai laukia leidinio skaitytojų ir klausytojų, norisi pakviesti visus skirti asmeninio laiko su knyga kaip su atskiru daugiaprasmiu pasauliu, tarytum įžengiant į jį drauge su viena pasakų heroje:
„Karaliai linktelėjo didžiulėmis karūnomis ir tyliai kažką vienas kitam sušnabždėjo. Mergaitė nesuprato jų paslaptingos kalbos, tad priėjo arčiau. Gal dabar supras jų žodžius? Dar ne. Žodžiai buvo per tylūs. Tada ji prisiartino tiek, kad net pajuto iš mažųjų miestelių gaivų vėjelio dvelksmą, o paveikslo garsai ėmė po truputį aiškėti. Girdėjosi tylus upelio čiurlenimas, pavieniai neaiškūs medžių šnabždesiai ir tyli, tarsi už daugybės kalnų skambanti švelni melodija. Mergaitė ėmė po truputį suprasti pavienius žodžius. Ir dar aiškiau... Girdite? Pasaka... Pilis... Mūsų tėviškė... Mergaitė jau aiškiai girdėjo kiekvieną karalių tariamą žodį. Jie sekė pasaką. Karalių pasaką!“ (p. 9)
Nuo karalių iki pienės, nuo saulės iki žaibo ir griaustinio... Įvaizdžiai ir vaizdiniai, kupini prasmių, universalūs ir kiekvienam asmeniški simboliai, kuriuos taip genealiai įvairiomis formomis savo kūryboje išskleidė ir atskleidė M. K. Čiurlionis, kartu palikdamas amžinąją paslaptį, laukiančią autentiško, unikalaus žvilgsnio, klausos, o svarbiausia – širdies pajautos ir proto suvokties, idant patirtumei tą kitą kūrėjo įsteigtą meninę realybę.
Dabar, kai žiema, tais ilgais vakarais leiskitės visaapimančion kelionėn per puslapius kaip paveikslus muziejaus ekspozicijoje, kaip koncerto vakarą grojamus kūrinius, kaip per pasakas, kurias seka, kurių klausomasi, kai nuvilnija balso ir muzikos garsų aidai žiemos peizažo drobėn:
„Žiema vieniša klaidžiodavo po miesto parkus ir tuščias gatveles ir laukdavo, kada prasidės šaltasis šokis.
Kiekvieną vakarą ji ramiai atsisėdusi ant sniego pusnimis išdabinto suolelio stebėdavo parko žibintus. Kada gi jie įsižiebs? Kada prasidės šokis? [...]
Staiga jų grakšti linija pabyra ir snaigės, kildamos vis aukštyn ir aukštyn, ima suktis. Tada ir prasideda tikrasis grožis. Žiema jau nebespėja sekti visų baltų suknelių. Jos akys vos spėja pagauti tai vieną, tai kitą sniego gražuolę, skriejančią vis greičiau ir greičiau. Vėjas joms švelniai įsikimba į parankes, o šios įsismarkavusios pakyla virš žibinto ir paskęsta geltonoje šviesoje. Apsukusios ne vieną šokio ratą, jos palengva leidžiasi, kad sutikusios vėją vėl tęstų snaigių baletą.“ (p. 23)
Pati svarbiausioji leidinio stiprybė – dialogiškumas: kiekviena pasaka atveria mąstymo, asmeninės kūrybos galimybę, klausia ir kviečia tapti kūrėju, tad susitikime M. K. Čiurlionį pasakiškų vizijų horizonto platybėse, kur tiesiasi kalbiniai tiltai, kur ošia ir šnabžda vėjas, kur veidrodinis atspindys laukia tavęs!
Naujausi komentarai