Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metai – kartu jau 700 metų

Lietuvoje gyvena 2800 totorių. Gausiausios totorių bendruomenės, Tautinių mažumų departamento pateiktais duomenimis, yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonuose.

Pagrindiniai renginiai, skirti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimui, vyks Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose. Vilniuje liepos 28 d. vyks iškilmingas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimas Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Kaune rugpjūčio 19 d. bus atidaroma paroda Vytauto didžiojo karo muziejuje ir vyks paminklinio akmens pastatymas Kranto gatvėje.

Kultūriniai renginiai, skirti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti, vyks ir Lietuvos ambasadose užsienyje: rugpjūčio 24 d. kilnojamoji paroda bus atidaryta Krušynianuose (Lenkija), vėliau ji keliaus į Varšuvą, Ukrainą, Airiją. Rudeniop į Lietuvos totoriams skirtas parodas pakvies Trakų istorijos muziejus, sakoma Tautinių mažumų departamento pranešime.

„Totorių tautinė bendruomenė su Lietuva kartu jau 700 metų. Mūsų tautų draugystė pažymėta labai svarbiais istoriniais faktais, susijusiais su nepriklausomybės ir išgyvenimo kovomis. Paskutinė – prieš 30 metų įvykusi tragiška, tačiau ir simbolinė totorių dukters Loretos Asanavičiūtės žūtis, dar kartą patvirtino, kad ši bendruomenė yra labai svarbi Lietuvos dalis“, – pažymi Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė.

Tautinių mažumų departamento nuotr.

Prisimenant istorinius įvykius, dar 1320 metais valdant Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui, totorių būriai, kaip sąjungininkai, pasirodė lietuvių rengiamuose karo žygiuose su Kryžiuočių ordinu. Nuo to laiko iki šių dienų totoriai kartu su lietuviais stoja į svarbiausias istorines kovas už nepriklausomybę. Jie dalyvavo 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose bei Sąjūdžio laikotarpio judėjimuose. Lietuvos totorių karininkas pulkininkas Aleksandras (Suleimanas) Chaleckis buvo vienas atgimstančios Lietuvos kariuomenės kūrėjų. Totorius Aleksandras Tuhan-Baranauskas 1941 m. sukilimo metu Kauno jachtklube keldamas Lietuvos tautinę vėliavą sovietų kareivio buvo nušautas ir žuvo didvyrio mirtimi. 1991 m. sausio 13 dieną prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusi Lietuvos totoriaus dukra L. Asanavičiūtė – dar viena šios tautos atstovė, pademonstravusi savo įgimtą drąsą ir patriotiškumą.

Už priešinimąsi okupaciniam režimui Lietuvos totoriai patyrė represijų – jiems buvo uždrausta lenkų kalba mečetėse, taip pat ir skaityti religines knygas šia kalba, ją pakeičiant rusų kalba.

„Ne tik totorių istorija, bet ir gyvenimo būdas į Lietuvą pritraukia vis daugiau turistų. Lietuvoje įsikūrusiuose kaimuose – Raižiuose, Keturiasdešimties totorių, Nemėžio – nuolat rengiamos edukacinės ir kultūrinės veiklos. Viename populiariausių totoriškų kaimų – Raižiuose, galima aplankyti net 7 musulmoniškas kapines, taip pat pasigrožėti totorių pastatytais saulės laikrodžiais ir istoriniais paminklais, paragauti unikalių totoriškų patiekalų, be kurių nepraeina visos didelės lietuviškos šventės“, – pranešime cituojama V. Montvydaitė.

Vieną mėgstamiausių Lietuvoje desertų – šimtalapį – į Lietuva atvežė totoriai. Unikali kepimo technologija ir receptas išlikę iki šių dienų Alytaus rajone, Raižių kaime. Balandėliai taip pat yra totorių virtuvės patiekalas, adaptuotas pagal lietuvišką derlių. Tikrasis totoriškas patiekalas dolma buvo gaminamas iš mėsos ir vynuogių lapų, tačiau tokių lapų neradus šiuos kraštuose, jie nesunkiai buvo pakeisti kopūsto lapais. Arbūznikas – taip pat unikalus totorių patiekalas, savo forma panašus į šimtalapį, tačiau gaminamas iš moliūgų ir kapotos mėsos yra populiarus ant lietuvių stalo.