Dažnas parodų, viešųjų renginių, kuriose nagrinėjami šiuolaikinio meno virsmai, lankytojas nė nenumano, kokių žinių, įdirbio bei pastangų reikia, kad toks reginys įvyktų. Meno vadybininko darbas reikalauja plataus akiračio, o mūsų rinka – kompleksiškai dirbančių profesionalų.

"Profesionalas, dirbantis su menininkais, organizuojantis kultūrinius renginius turi išmanyti ne tik meno ir parodų istoriją. Jis turėtų orientuotis dabartiniuose vietiniuose bei tarptautiniuose meno procesuose, cirkuliuoti šiuolaikines idėjas, jų kaitą, virsmą meno diskurse", – sako Nacionalinės dailės galerijos kuratorė Dovilė Tumpytė. Anot jos, meno vadybininko darbas, sykiu yra ir tiriamasis, ir kūrybinis, sietinas su stebėjimu, analize, atranka bei gebėjimu artikuliuoti idėjas, suteikiant joms formą – parodos, renginio, teksto ar naujais unikaliais formatais – kad tai taptų įdomu tiek profesionaliai meno bendruomenei, tiek platesniam žiūrovų būriui.

Siekis plėtoti Lietuvos bei tarptautinę meno rinkas, užsiimant profesionalia menininkų vadyba, kultūrinių projektų organizavimu bei vykdymu, meno kūrinių realizavimu, kartu kultūriškai edukuojant visuomenę – pagrindiniai, prieš gerą pusmetį dviejų seserų Rūtos Stepanovaitės (R.S.) ir Vaidos Stepanovaitės (V.S.) įkurtos, meno vadybos platformos ARTHESIS tikslai. Pokalbyje su "Santaka" seserys pabrėžė, jog ilgalaikis jų tikslas – edukuoti visuomenę, tad šis interviu tebus pirmas žingsnis, smalsiam skaitytojui, palaikančiam jaunų profesionalių iniciatyvą.

– Kada atsirado pirmosios mintys, paskatinusios įkurti "Meno vadybos platformą"?

R.S.: Su Vaida pradėjome kalbėtis apie šią idėją ir pačią iniciatyvą 2014-ųjų vasarą. Radome bendrų sąlyčio taškų, sujungėme individualias patirtis, turėtas iki šiol, aiškiai matėme potencialą šioje terpėje ir įkūrėme VšĮ "Meno vadybos platformą". Mūsų įmonės iniciatyva ARTHESIS – skirta darbui tik su jaunaisiais menininkais: rūpinamės jų vadyba, kūrinių pardavimu, kuruojame parodas ir pan. Žinoma, viena stipriausių mūsų vykdomos veiklos krypčių – edukacija.

V.S.: Bandėme sugalvoti naują veiklos formatą, kuris galėtų pasitarnauti menininkams ir kartu kultūrai. Matėme probleminių dalykų Kauno kultūriniame gyvenime, ypač jaunųjų menininkų : tiek kūrybinėje, tiek prisistatymo, dalyvavimo parodose ir t.t. Mūsų veikla išsivystė labai natūraliai, kadangi kiekvieną dieną susiduriame su šiais dalykais, jie mums aktualūs.

R.S: Abi turime labai konkrečių patirčių. Aš baigiau taikomosios grafikos studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete, tad  žinau, ką reiškia menininkui brautis į meno lauką, o  Vaida aktyviai dirbo su meno kuratoryste.

V.S.: Susiklostė taip, jog pradėjau dirbti su jaunaisiais menininkais. Ši veiklos kryptis man labai artima. Bėgant laikui ėmiau glaudžiai bendradarbiauti su pačiais kūrėjais. Jutau, kad galiu jiems padėti, kadangi gerai suprantu jų problemas.

– ARTHESIS suteikia galimybę jauniesiems kūrėjams tapti profesionaliais meno lauko dalyviais. Kokias problemas įžvelgiate šioje terpėje? Jauni kūrėjai vangiai populiarina savo darbus? Susiformavęs "etatinių" menininkų ratas, neįsileidžiantis jaunųjų kūrėjų? Naujiems kūrėjams įsitvirtinti meno rinkoje trukdo neišprususi visuomenė, nepajėgianti objektyviai vertinti meno kūrinių?

R.S.: Kertinių problemų nėra. Dažniausia – informacijos stygius, kuris būdingas visiems žmonėms. Susiduriame su problema, jog menininkai negeba parduoti savo kūrinių, nežino, kokiais būdais tai daryti, tačiau mūsų bendradarbiavimas su jaunaisiais kūrėjais yra išties sklandus. Menininkai labai nori tobulėti, įsiklauso į praktinius patarimus, kartais kritiką, tačiau reaguoja į ją konstruktyviai ir didesnių problemų tikrai nekyla.

V.S.: Dar viena mūsų edukacijos sritis nukreipta į jaunuosius menininkus. Per kasdienį darbą su jais, bendravimą, mes tą ir darome. Iškilusius klausimus sprendžiame kartu: menininkai išdėsto savo mintis, mes – daljamės savo patirtimi, požiūriu, kartu judėdami bendro tikslo link".

R.S.: Kol kas dirbame tik su tais menininkais, kuriuos kuruojame, tačiau ateities planuose yra numatytas viešų paskaitų ciklas. Esame rengusios "Meno vadybos platformos" iniciatyvos ARTHESIS veiklos pristatymą VDU bei VDA KF sutendams".

V.S.: Geras pavyzdys yra mūsų prisistatymas VDA KF grafikos studentams. Jis pavyko labai sklandžiai, nes galėjome daug ką papasakoti, sulaukėme daug klausimų. Jautėme, jog studentai ne iki galo supranta tai, ką mes sakome, bet taip yra dėl to, jog jie nėra su tuo susidūrę. Buvo tokių, kurie priėjo po pristatymo ir klausė konkrečių dalykų. Galime daryti išvadą, jog mūsų vykdoma veikla labai reikalinga. Dirbame ne tik su tais menininkais, su kuriais bendradarbiaujame, yra pavienių kūrėjų, kuriems reikia mūsų konsultacijų vienu ar kitu iškilusiu klausimu. Mūsų tikslas – būti veiklia, atvira platforma, užsiimančia profesionalia meno vadyba.

R.S.: Ji aprėpia žymiai daugiau nei vien tik kūrinių pardavimą, bet, žvelgiant kompleksiškai, užsiima pasirengimu parodoms, bendrų projektų vystymu, tekstų rašymu, atstovavimu susitikimų metu, taip pat mes teikiame teisines konsultacijas. Galimi įvairūs bendradarbiavimo modeliai su mumis: vienos veiklos yra visiškai nekomencinės, kaip minėjau, tai edukacija, kuriai skiriame daug savo resursų ir laiko, kitais atvejais, jei menininkams reikia pavienių paslaugų – mes funkcionuojame kaip konsultantės, atliekančios vadybinį darbą.

V.S.: Su mumis glaudžiai bendradarbiaujantiems menininkams taip pat yra mokamų paslaugų, tačiau niekam nėra kilę neaiškumų ar nesusipratimų, už ką reikia mokėti. Kiekvienu atveju su kūrėju kalbame individualiai: deriname, aktyviai bendraujame, kol išsiaiškiname lūkesčius ir pasiekiame bendrą, abi puses tenkinantį rezultatą.

– Kol kas kuruojate dešimt jaunų, perspektyvių kūrėjų, tarp kurių – P.Ramanauskas, tapytoja Rosanda Sorakaitė, J.Svirskaitė, A.Poškutė ir kt.). Kokius kriterijus taikote atsirinkdamos menininkus, su kuriais siekiate bendradarbiauti?

R.S.: Mūsų veikla prasidėjo nuo to, kad Vaida turėjo daug kontaktų, suvokė, jog savo veiklą reikia tęsti. Kurdamos savo įvaizdį pačios kalbėjomės su menininkais, kurie mus domino, bet  jie neretai būdavo mums žinomi iš bendros veiklos. Ilgainiui ėmė daugėti menininkų, kurie, išgirdę apie mūsų veiklą, panoro bendradarbiauti, jeigu ne dabar, tai ateityje.

V.S.: Atsirinkdamos menininkus taikome ir subjektyvius, ir objektyvius kriterijus. Mes siekiame, kad būtų įgyvendinti tiek kūrėjų, tiek mūsų lūkesčiai. Daug konsultuojamės su menininkais, kurie nori kartu dirbti, aiškinamės, ar galėsime tuos lūkesčius įgyvendinti. Proceso eigoje išsigrynina mūsų darbo kartu modelis: kokių paslaugų menininkui reikia, kokios informacijos trūksta, ar bendrausime kiekvieną dieną, ar fragmentiškai ir t.t.

– Kuruojate tik Lietuvoje kuriančius menininkus?

R.S.: Kol kas taip, tačiau geografija prasiplėtė tiek, kad šiuo metu bendraujame ir su tais menininkais, kurie gyvena užsienyje.

– Bendradarbiaujate ir su meno kolekcininkais. Ar jie vertina jaunuosius kūrėjus?

R.S.: Meno kolekcionierių sutinkame įvairių renginių metu, kuriuose pristatome tiek jaunuosius, tiek profesionalius menininkus. Kolekcionieriui turime daug papasakoti apie jaunąjį menininką, be abejonės, atsakyti į klausimus, susijusius su kūrėjo ateities perspektyvomis: ar tai aktyvus kūrėjas, kokie yra jo pasiekimai, ateities planai ir pan.

V.S.: Tai vėl  sietina su edukacija: nesvarbu, ar tai parodų lankytojas, ar pradedantysis kolekcionierius: žmonėms, kurie susidomi menu, reikia pristatyti kontekstą, o tai reikalauja daug darbo.

R.S.: Įsigijęs kūrinį, kolekcionierius prašo informacijos: kur ir kada bus pristatomi kiti šio menininko kūriniai, tam, kad galėtų sekti kūrėjo progresą. Darbų vertę kelia tam tikros istorijos, atskleidžiančios kaip gimė vienas ar kitas paveikslo siužetas. Kol kas nebuvo tokių atvejų, kad kolekcionierius norėtų gyvai susipažinti su autoriumi, tačiau jei mūsų organizuojamuose renginiuose įvyksta toks susitikimas – abi pusės džiaugiasi.

V.S.: Būna kolekcionierių, kurie ateina ieškoti kūrinio jau susipažinę su konkrečiu menininku ir tuomet tai vyksta daugiau per asmeninį santykį: domėjimasis menininko kūryba kyla iš paties žmogaus. Yra ir tokių kolekcionierių, kuriuos sužavi konkretus meno kūrinys – tuo susižavėjimas jį kūrusiu menininku ir baigiasi.

– Kaip apibūdintumėte Lietuvos meno rinką?

R.S: Meno rinkoje trūksta inovatyvesnių modelių, kurie daug metų gyvuoja kitų šalių rinkose, o pas mus tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius.

V.S: Meno rinka Lietuvoje vienaip ar kitaip tikrai egzistuoja. Yra tam tikro laikotarpio menas, kuris perkamas, vyksta Vilniaus Aukcionas, tačiau surenkamos sumos nėra adekvačios, palyginti su kitomis šalimis. Lietuvoje pagrindinė problema – trūksta šiuolaikinio jauno meno kolekcionierių. Didelė dalis pardavimų vyksta privačiai. Tai nėra atviras procesas, kurį galima lengvai sužiūrėti.

– Vienas iš jūsų tikslų – ugdyti naują meno vadybininkų kartą ir suteikti galimybes įgyti praktinių žinių. Ar Lietuvoje, apskritai, egzistavo toks reiškinys – profesionali meno vadyba?

V.S.: Taip, meno vadyba Lietuvoje egzistuoja ir egzistavo, tačiau ji nėra plačiai eskaluojama. Daugelis žmonių nesuvokia jos kaip profesijos, nevertina jos įtakos kultūriniame lauke, nes plačiau paplitusi ir atpažįstamesnė yra "kultūros vadybos" sąvoka, tačiau ji apima platesnį spektrą, o meno vadyba - koncentruojasi į vieną sritį.

R.S.: Trūksta su šiuolaikiniu menu dirbančių profesionalų – tai mūsų aktualiausia problema.

V.S.: Trūksta kompleksiškai dirbančių profesionalų. Rinkoje yra nemažai žmonių, kurie dirba tam tikrose siaurose srityse, kurioms trūksta kompleksiškumo. Stinga ir jaunų vadybininkų, kurie gebėtų ir norėtų tas problemas spręsti. Universitetuose yra programų, ruošiančių kultūros vadybininkus, bet atskiros studijų krypties, orientuotos į vizualaus meno vadybininkus, – nėra. Galima paminėti tik Šiuolaikinio meno kuratorystės studijas VDU ar VDA. Meno vadyba – sritis, kurioje praktiniai asmens įgūdžiai lemia labai daug, nes sugebėti dalyvauti šiuolaikiniuose procesuose, išmanyti juos, turėti vadybos gebėjimų, gali ne kiekvienas, galbūt, tai ir stabdo jaunimą. Dėl to mes norėtume užsiauginti, išmokyti jaunus meno vadybininkus, gebančius būti šių procesų vertintojais. Tai yra ir vienas neseniai Vilniuje įsteigtos Kultūros vadybininkų asociacijos tikslų.

R.S.: Rinkoje trūksta tokių iniciatyvų kaip mūsų, kurios galėtų dirbti su menininkais, nes mes turime ribotus išteklius, ribotas galimybes, tad būtų smagu, jei rinkoje atsirastų kuo daugiau tokių, kurie galėtų dirbti šiuolaikinio meno srityje ir su jaunais menininkais.

V.S.: Nenorime su niekuo konkuruoti, nesiekiame nieko nustelbti. Priešingai, siekiame bendradarbiavimo galimybių. Jau kurį laiką sėkmingai bendraujame su Vilniuje įsikūrusia menų agentūra "Artscape". Laukiame, kad atsirastų daugiau platformų, dirbančių taip, kaip mes. Norėtume, kad visa tai plėstųsi, profesionalėtų. Aišku, reikia pasakyti, kad yra nuostabių autoritetingų žmonių, kurie šioje srityje dirba jau labai ilgai ir jų perteiktos patirtys, glaudžiai dirbant kartu ar tiesiog stebint visus procesus iš šalies – įkvepia.

– Siekiate edukuoti visuomenę ir supažindinti ją su aktualiais šiuolaikinio meno procesais. O kas, jūsų požiūriu, šiuolaikiniame mene yra aktualu? Kokias temas jaunieji kūrėjai yra linkę nagrinėti?

V.S.: Neįmanoma apibrėžti kažkokio vieno dalyko. Galima tiesiog pasakyti, kad jaunieji menininkai yra linkę eksperimentuoti. Tai yra žavus jų kūrybos momentas. Kaune labai stiprūs tapytojai, tačiau jie pamėgo tarpdiscipliniškumą, daugelis pradėjo kurti performansus, instaliacijas, objekto meną. Atskirties, kad Kaune yra vienaip, Vilniuje – kitaip, Šiauliuose – dar kitaip – nėra. Yra šiokių tokių tendencijų: pvz.,Vilniuje daugiau susiduriama su videomenu, instaliacijomis, tačiau teigti, kad tai tik Vilniui būdingi reiškiniai – būtų per didelis absoliutinimas.

– Jūsų kuruojamos parodos – tardisciplinė jaunųjų menininkų paroda "// linijos", organizuojamas pop-up meno įvykis "(Plat)forma" – siūlo žiūrovui praplėsti savąjį akiratį. Ar parodose lankosi tik meno atstovai, ar jaučiate ir paprastų kauniečių susidomėjimą savo vykdoma veikla?

R.S.: Tikrai galime pasidžiaugti, jog sulig kiekvienu renginiu pastebime vis daugiau suinteresuotos publikos, žinoma, matome ir tuos žmones, kurie yra nuolatiniai tokių kultūrinių renginių lankytojai. Džiugu, kad pastaruosiuose renginiuose matėme ir visiškai jaunų žmonių, moksleivių, būtent jų iki šiol trūko. Atvažiuoja žiūrovai ir iš kitų miestų, kurie domisi konkrečiais mūsų organizuojamais renginiais.

V.S.: Visuomenės palaikymą iš tiesų jaučiame. Ir atsiliepimų girdime gerų, ir patys menininkai teigiamai vertina mūsų veiklą. Kaune yra susiformavusi tam tikra auditorija, kuri nuolat lankosi įvairiuose kultūriniuose renginiuose. Mūsų tikslas yra plėsti ją, užsiimti švietimu. Labai norime užauginti lankytojus, kurie domėtųsi šiuolaikiniu menu, būtų aktyvūs vykstančių meno procesų dalyviai. Stengiamės įtraukti tuos žmones, supažindinti su jaunųjų menininkų darbais ir kartu parodyti kitokią savo veiklą.

R.S.: Mūsų vykdoma veikla yra skirtinga ir kiekviena turi savo žiūrovą, pvz., parodos yra daugiau edukacinio pobūdžio, kita veikla – daugiau komercinio pobūdžio, tad tikslinės grupės skiriasi.

V.S.: Šiuo metu planuojame daugiau projektų Vilniuje. Siekiame pritraukti ir skirtingų miestų auditorijas, manome, kad labai svarbu į kultūrinę terpę įtraukti kuo daugiau įvairių žmonių.