- Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krokuvoje palaidotas spalio 9-osios naktį miręs lenkų kino legenda – Andrzejus Wajda.
Tūkstantmečių sandūroje iš Jane Fondos rankų atsiimti „Oskaro“ už viso gyvenimo pasiekimus į sceną užlipo A. Wajda. Atsistojusi jam plojo visa salė, nors kai kas kritikavo, kad toks pripažinimas lenkų kino legendai buvo per vėlyvas. Kovo 26-ąją, kai vyko ceremonija, A. Wajdai ką tik buvo suėję 74-er, bet „Oskaru“ dar nebuvo apdovanotas nei vienas iš 41 iki tol sukurto jo filmo. Tačiau lenkiškai į auditoriją prabilęs režisierius teigė, kad apdovanojimą priima ne kaip asmeninį, o kaip apdovanojimą visam lenkų kinui. Lecho Walensos, vieno iš Lenkijos nepriklausomybės tėvų laiškas, per A. Wajdos laidotuves skaitomas aktoriaus Jerzy Trela taip pat gana pompastiškai bylojo, kad A. Wajdos filmai ne tik auklėjo tris lenkų kartas, bet ir visam laiku milijonams lenkų paliks režisierių gyvą savo nesunaikinamuose kinematografiniuose darbuose.
1990-iais, tapęs trečiuoju režisieriumi po I. Bergmano ir F. Fellinio apdovanotu Europos kino akademijos premija už gyvenimo pasiekimus, A. Wajda dalyvavo pirmuose demokratiniuose Lenkijos parlamento rinkimuose ir dvi kadencijas buvo senatoriumi aukštuosiuose parlamento rūmuose. Per tą laiką sukūrė 4 filmus ir vėliau nusprendė, kad politikos pasaulis vis dėlto egzistuoja kitomis taisyklėmis nei meno, o pastarojo taisyklės A. Wajdai patiko labiau.
Paskutiniais gyvenimo metais režisierius gana kritiškai atsiliepdavo apie dabartinę Lenkijos valdžią, net leido sau pasakyti, jog ne už tokią Lenkiją kovojo, šitaip iš dešiniųjų susilaukdamas kritikos, kad pats A. Wajda socialistiniais laikais toli gražu nekovojo, bet nuolatos rasdavo kompromisą su režimu. Tačiau tam prieštarauja „Žmogus iš marmuro“ bei „Žmogus iš geležies“ – filmai, kvėpavę „Solidarumo“ judėjimo dvasia.
Bet po pirmojo darbininkų judėjimo sugniuždymo, kai daugelis lenkų režisierių atsisakė dirbti išvis, lenkų istorijos kronikininku vadintas režisierius taip pat pasitraukė į savarankišką tremtį, pradėdamas nuo Dantono, brėžusio paralelę tarp jakobinų teroro Prancūzijoje ir karo padėties Lenkijoje.
„Tamsiais metais jo filmai mums primindavo, kad yra laisvė, meilė ir grožis. Andrzej buvo lenkiškos vilties sargas“, – sakė „Gazeta Wyborcza“ redaktorius Adamas Michnikas.
Žlugus komunizmui A. Wajda grįžo prie komunistinėje Lenkijoje neįmanomų temų – Holokausto „Korčake“ ir galų gale „Katynės“. 1926-iais gimęs Suvalkuose – mieste, kurį daugelis lenkų pamato per orų prognozę žiemą, skelbiant apie ten vėl užregistruotą žemiausią temperatūrą šalyje, A. Wajda visą savo karjerą laukė, kad galėtų sukurti filmą apie Katynės žudynes, kuriose nuo sovietų kulkų į lenkų karininkų pakaušius žuvo ir režisieriaus tėvas, kurio pėdomis bandė sekti ir pats Andrzejus, 1939-aisiais stodamas į karo akademiją, tačiau nepriimtas ir jau vėliau, po tarnybos Armijoje Krajovoje, pasirinkęs tapybą Krokuvos meno akademijoje. Tas laikmetis – ir paskutiniajame režisieriaus filme, šiemetiniame Lenkijos kandidate į „Oskarą“ – „Povaizdžiuose“, pasakojančiuose avangardisto Vladislavo Stžeminskio istoriją vaizdais, A. Wajdai likusiais atmintyje iš studijų metų. Studijoms, tik ne savo, o savo mokyklos studentų A. Wajda atidavė ir paskutiniuosius savo gyvenimo metus, gebėdamas būti ir geru mokytoju, ne tik režisieriumi.
Visus didžiausius dvidešimtojo amžiaus kataklizmus išgyvenęs A. Wajda šiemet sulaukė 90-ies. Mėgo kiną. Ir nors gyvenimas ne visai kaip filmuose, filmai buvo A. Wajdos gyvenimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas20
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Penkerius metus lauktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymas1
Įspūdingu koncertu publikai atsivėrė pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rūmai. Koncertas sujungė teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, soli...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...