- Tapytoja Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
-
Legendinis pastatas adresu Muitinės gatvė 2 atgijo menininkų kūriniuose
Į Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetui (VDA KF) priklausantį pastatą, esantį Muitinės g. 2, pirmą kartą įžengti teko prieš daugiau nei dešimtmetį, 2007-aisiais. Iš atminties nedyla ilgi koridoriai, kurie, jais klaidžiojant, pirmą kartą atrodė daug ilgesni, nei yra iš tiesų, prieblanda ir įkyriai sugirgždantys mediniai laiptai, vedantys į antrąjį pastato aukštą. Įsismelkęs į prisiminimus ir kvapas – toks, koks pasilieka senose vietose net apsigyvenus naujiems gyventojams. Taip dvelkia neramus, save ryjantis laikas, nebegalintis judėti į priekį – gal nuo atsiminimų, įvykių naštos, o gal nuo tuštumos, kuri kaip svetimkūnis įstrigo ištuštėjusiose pastato erdvėse.
Tikriausiai dėl šių įspūdžių pirmasis apsilankymas šiose erdvėse nepasirodė malonus ar svetingas. Be to, svarbia pastato dalimi tapo nuolatos sklandančios legendos, susijusios su faktu, kad, iki įsikuriant naujiesiems gyventojams – VDA KF studentams, čia buvo Kauno psichiatrijos ligoninės padalinys.
Keista virto įprasta
Praėjus keliems metams ir apsipratus su iš pastato erdvių niekur nesikraustančiomis, kartais kiek baugiomis istorijomis, klaidūs koridoriai tapo pažįstami – tiesa, savi jie netapo niekada. Didelės salės, kurios buvo pervardytos auditorijomis, nebevijo lauk, o įvairūs girgždesiai, bruzdesiai, šlamesiai – vis dar girdimi, bet sugyvenami.
Pastatas priėmė savo naujuosius gyventojus, o šie priėmė pastato keistenybes. Tikriausiai tai ir buvo lūžio taškas, kai užstrigęs laikas prasiveržė pro stūksojusius praeities monolitus ir pradėjo tekėti toliau. Ilgainiui tai, kas iš pradžių atrodė keista, tapo įprasta. Tačiau niekas netrunka amžinai. 2019-ųjų vasarį, prasidėjus pastato rekonstrukcijos darbams, studentams teko po truputį kraustytis. Paskutiniai šių metų sausio pradžioje savo daiktus iš čia išsinešė Tapybos katedros studentai.
D. Vrubel (kairėje, viršuje) ir J. Abrasonytės kūriniuose – pastato, kuriame ugdyta ne viena menininkų karta, praeitis.
Istorija, išliekanti paveiksluose
Daiktų buvimo vietas pakeisti lengva, tačiau atsiminimai laiku ir erdve juda nepriklausydami nuo nieko. Neretai norisi eiti jiems iš paskos, nepaisant to, kad iš tiesų jie neveda niekur, tik įklampina, neleisdami pajudėti. Įstrigti praeityje nesinori, tačiau jos visiškai užmiršti – taip pat. Todėl VDA KF Tapybos katedros studentai pabudino po šį pastatą, nuo kurio sienų šiuo metu yra lupami dažai, keičiamos grindys, besiblaškančius vaiduoklius ir legendas, kviesdami į parodą "Nebylios istorijos".
Akademinės erdvės užkulisiai įkvėpė (iš kairės) M. Valentukonį. E. Marcinkevičiūtę, R. Levulienę.
"Dirbant, kuriant gyvenimo įspaudų ir informacijos prisodrintame pastate teko susidurti su neįtikimais, nepaaiškinamais reiškiniais. Kai miestą pradėdavo gaubti sutemos, o studentai auditorijose likdavo darbuotis po paskaitų, girdėdavo ne tik palėpėse ūžaujantį vėją, bet ir graudžias aimanas, sunkius žingsnius tamsiuose koridoriuose, kurie veda į pastato rūsius", – pasakoja Tapybos katedros vedėja, parodos kuratorė Aušra Vaitkūnienė.
Anot menininkės, tapytojus visada veikia paslaptinga erdvių šviesotamsa, daiktai, virtę plastinėmis formomis, spalvų sluoksniai, pasislėpę po sienų tinku, pasakojantys prabėgusio laiko istorijas.
"Taip, kaip yra dabar, greitai jau niekada nebebus, todėl tapytojai suskubo įamžinti esamus interjerus, prisišaukti ir uždaryti pastato vaiduoklius savo paveiksluose. Juk kūrybai reikalingi įvairūs potyriai, o ir pasaulis mums iki galo nėra pažinus", – sakė ji.
Gyvenimo istorijos
Statinio Muitinės g. 2 interjerai, jų fragmentai studentų darbuose atskleidžia šiame pastate virusio vidinio gyvenimo istorijas, paremtas šioje vietoje klaidžiojančiomis legendomis ir autentiškais studentų potyriais.
Fragmentiškose Danielės Vrubel kompozicijose žiūrovas tampa stebinčiu, žiūrinčiu pro pravirų durų plyšį ar pasislėpusiu už sienos ir akies krašteliu žvelgiančiu į ilgą, tamsų koridorių ar suklypusius medinius laiptus ir laukiančiu, kol kažkas įvyks.
Tapytojus visada veikia paslaptinga erdvių šviesotamsa, spalvų sluoksniai, pasislėpę po sienų tinku, pasakojantys prabėgusio laiko istorijas.
Menininkus įkvepia detalės, kurių kiti praeiviai nepastebi.
Eglė Marcinkevičiūtė kūriniuose fiksuoja ne visada pastebimas detales, kuriomis yra kuriamas pasakojimas apie šio pastato lėtą nykimą ir šį procesą sudrumstusius jo gyventojus – studentus. Julija Abrasonytė darbuose pasineria į chaotišką, neramią šios erdvės atmosferą, klaidžiodama tarp realybės ir ant jos užslenkančio rūko, atsėlinusio iš praeities.
Mantas Valentukonis kuria siurrealistines kompozicijas, kuriose žiūrovas suabejoja tikrove ir patiki tapytojo sukurta fantazija. Rita Rimšienė prie erdvės kontekstų prisiliečia švelniai, atsargiai, lyg nenorėdama pažadinti prisnūdusių vaiduoklių.
Rūta Levulienė, pasiremdama šiam pastatui priklausančiomis istorijomis, kuria jomis paremtą savitą naratyvą. Rokas Totoraitis taip pat kiek atsitraukia nuo sklandančių pasakojimų ir dėmesį sutelkia į jo gyventojų paliekamus ženklus, daiktus, sukurdamas naują istorijos sluoksnį. Šarūnas Baltrukonis, priešingai, pasinaudodamas erdvės kontekstais juos pagilina, paaštrina, sužadindamas žiūrovo emocijas ir vaizduotę.
Pradžioje buvusios nesvetingos, šiurkščios naujiesiems jų gyventojams erdvės, einant laikui, leido prie jų priprasti ir, žvelgiant į parodos kūrinius, pasidaro gaila, kad tokių, kokios jos buvo, tuoj nebebus. Jos niekada neprisitaikė prie pasikeitusių šeimininkų, netapo jiems jaukiu prieglobsčiu kūrybai, tik įsileido į savo vidų ir leido likti tol, kol atėjo pabaigos laikas. Tačiau tol, kol studentų paveiksluose neišbluks dažų sluoksniai, tol juose pasakojamomis istorijomis apsuptas pastatas atmintyje liks nesugriautas. Bet laikas eina, dažnai bėga, todėl jau šį rudenį prasidės nauja istorija.
R. Rimšienės kūrinys atspindi studentų kasdienybę.
Parodos dalyviai
Eglė Marcinkevičiūtė, Julija Abrasonytė, Danielė Vrubel, Rita Rimšienė, Rūta Levulienė, Rokas Totoraitis, Šarūnas Baltrukonis, Mantas Valentukonis; parodos kuratorė – Aušra Vaitkūnienė.
Kas? Paroda "Nebylios istorijos".
Kur? VDA Kauno fakultete (Muitinės g. 4).
Kada? Atidarymas vasario 17 d. 17 val. Paroda veiks iki kovo 2 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LDK karvedžio J. K. Chodkevičiaus paminklo konkursą laimėjo skulptorius M. Gaubas6
Paminklo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didžiajam etmonui, karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui konkursą laimėjo skulptorius Martynas Gaubas. ...
-
Kauno kompozitorių bendruomenės variklis netyla jau pusšimtį metų6
Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius šiemet švenčia jubiliejinius metus. Pirmuosius narius buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o dabar nepakanka ir dviejų. O vertinant veiklą, atrodytų, pluša kelios de...
-
Vavelio smakas: Krokuvos mitas turistams2
Krokuvos Vavelis – karališkoji lenkų ir lietuvių valdovų pilis – saugo daug paslapčių, kaip ir dera senovinei piliai. Tiesa, pirmoji paslaptis galėtų būti, kad pilis ir ypač jos interjerai tik iš tolo primena senovę ir daugi...
-
„Kino pavasario“ kritikų pasirinkime – ekscentriška komedija, įtemptos dramos ir kinas iš Afrikos
Neįtikėtina čekų tapytojos ir jos paveikslų vagies draugystės istorija, jaudinanti kelionė po neoninį kriminalinį Berlyno pasaulį, užburiantys kino balsai iš Afrikos, komedija, priversianti juoktis net didžiausius skeptikus, į trumpuosius &...
-
P. Cvirka – žmogus, įpainiotas į voratinklį?31
Poetas, prozininkas, dramaturgas Gasparas Aleksa naujausiame – šeštajame – romane "Baik cirkus, Cvirka!" pasakoja apie kontroversiškai vertinamą rašytoją Petrą Cvirką. Knygos autorius P.Cvirką vaizduoja ka...
-
Balerina A. Karečkienė: spektakliai išlieka širdyje1
Mistikos šydą, tarsi slepiantį baleto šokėjų gyvenimą, praskleidė kone 20 metų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupėje šokusi Aleksandra Karečkienė. Moteris neseniai išėjo į rentą, bet nuo vaikystės ją ...
-
Aistringos muzikos koncerte skambės A. Piazzollos kūriniai
Šiemet kovą sukaks 100 metų, kai gimė tango revoliucionierius Astoras Piazzolla (1921–1992) – žymus argentiniečių kompozitorius ir atlikėjas. Atradęs save tango muzikoje ir ją naujai interpretavęs, jis iki šių dienų populi...
-
Klaipėdos parodų rūmuose – G. Kavoliūno fotografijų paroda
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose nuo šio penktadienio eksponuojama Ginto Kavoliūno fotografijų paroda „Nature morte“, kurią bus galima pamatyti virtualiai. ...
-
„Klaipėdos knyga 2020“: kultūros palikimo ir gamtos atodangos
Dėl skaitomiausio ir gražiausio titulų 15-ajame konkurse „Klaipėdos knyga 2020“ konkuruoja beveik keturios dešimtys leidinių, gimusių Lietuvos pajūryje. Klaipėdos metų knygos rinkimus karantino sąlygomis organizuojanti Imanuelio Ka...
-
Uostamiesčio Parodų rūmuose įsikūrė S. Dackevičiūtės instaliacijo
Nuo šio penktadienio Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose eksponuojama Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų paroda „(Ekologinės) alteracijos“, vyksianti iki kovo 28-osios. Ją apžiūrėti bus galima virtualia...