- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio
-
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio -
L. Tapinas atgulė amžinojo poilsio
Birželio 1 d. artimiausi bičiuliai, buvę kolegos ir studentai rinkosi išlydėti žurnalistą, rašytoją, kino kritiką Laimoną Tapiną amžinojo poilsio.
L. Tapinas mirė gegužės 28-osios vakarą.
Norintys atsisveikinti su rašytoju galėjo atvykti į Šv. Jonų bažnyčią Vilniuje. Čia buvo pašarvota urna su palaikais.
L. Tapinas žurnalisto veiklą pradėjo „Sporto“ laikraštyje, vėliau dirbo „Švyturio“ žurnale. Vilniaus universitete jis dirbo dėstytoju, 1990–1992 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos valdybos pirmininkas, 1992–1995 m. generalinis direktorius.
1996–1998 m. jis buvo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas. 1998-aisiais L.Tapinas patyrė insultą. Nepaisant to, jis grįžo prie kūrybos.
L. Tapinas gimė 1944 metais Palangoje, baigė žurnalistiką Vilniaus universitete, vėliau jame dėstė, inicijavo Istorijos fakulteto dviejų žurnalistikos katedrų reorganizavimą į Žurnalistikos institutą, buvo jo direktorius, prisidėjo prie Komunikacijos fakulteto steigimo.
L. Tapinas parašęs dokumentinės prozos ir esė knygų „Iliuzijų mugė“, „Nešk, Dauguva, atminimą“, „Medyje angelas verkia“ ir t.t., taip pat išleido enciklopedinį žinyną apie Lietuvos kinematografininkus.
Jis apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, Juozo Tumo-Vaižganto ir Vinco Kudirkos bei Kultūros ir meno premijomis.
Primename, kad L. Tapinui buvo 77-eri metai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
N. Cave‘o ir „The Bad Seed...
-
Garliavoje motociklas partrenk...
-
174-oji karo Ukrainoje diena...
-
Festivalis „Naisių vasara ...
-
173-oji karo Ukrainoje diena...
-
Paskutinioji Karklės festival...
-
Žolinių šventė Rumšišk...
-
A lygos rungtynės: „Riteria...
-
172-oji karo Ukrainoje diena...
-
Antroji diena festivalyje „K...
-
Mirė menotyrininkė, lietuvių dailės istorikė dr. G. M. MartinaitienėAntradienį Lietuvos kultūros ir mokslo visuomenę pasiekė skaudi žinia. Eidama 87-uosius metus į Viešpaties namus iškeliavo žymi lietuvių dailės istorikė, Lietuvos sakralinio paveldo tyrinėtoja, talentinga menotyrininkė, plataus akira...
-
Lietuvos fotomenininko R. Jarmalavičiaus nuotraukos pateko į pasaulio TOP100Tarp 100 geriausių pasaulyje vienspalvių nuotraukų šiemet išrinkti du žinomo Lietuvos fotografo Ričardo Jarmalavičiaus kūriniai. Šios nuotraukos pateko į tarptautinio konkurso „Monochromatic Awards 2022“ finalą ir rugs...
-
Lietuvos aviacijos muziejuje – nauja veikla1Lietuvos aviacijos muziejuje (LAM) startuoja nauja veikla – ekskursijų ciklas „Aviacija nepriklausomoje Lietuvoje“. ...
-
Išskirtinio Kauno architekto pėdsakais: ir įsimintini statiniai, ir pikantiškos istorijos3Dėl nepriteklių jam teko virti sriubą iš kirvio, bet rezultatas buvo puikus. Taip kartais apibūdinama vieno garsiausių Kauno architektų Vladimiro Dubeneckio kūryba – įsimintini statiniai, interjerai, baldai. ...
-
Lietuvos švietimo istorijos muziejus kviečia į nemokamą filmo „Knygynas“ peržiūrąLietuvos švietimo istorijos muziejaus istorija prasidėjo prieš 100 metų. Ilgamečio muziejaus direktoriaus, jo įkūrėjo Vinco Ruzgo įkvepianti iniciatyva ir indėlis nušvietė ir tolesnę sėkmingą muziejaus veiklą. Šiandien...
-
Pokalbiai apie du miestus: ar gatvės menas nepraranda savo pirmykštės prasmės?5Pastaruoju metu vis daugėjant užsakomųjų sienos tapybos darbų, gatvės menas ar grafitis kaip saviraiškos, dažnai pilietinės ar socialinės pozicijos išsakymo priemonė praranda savo prasmę. Kokį etapą gatvės menas išgyvena daba...
-
Klezmerio tradicija: nuo XVII a. klajoklių iki svingo2„Labai nenoriu, kad prie straipsnio būtų tik mano vienintelio nuotrauka. Juk čia svarbiausia yra žmonės“, – sako Lietuvos džiazo padangėje gerai žinomas muzikantas, perkusininkas, klezmerių muzikos entuziastas, docentas Arkadijus Got...
-
Prie Žaliūkių vėjo malūno – šventinės Žolinės apeigos ir pramogosŽaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje pirmadienį vyks tradicinė Žolinės vakaronė. Susirinkusiųjų į malūnininko sodybą lauks šventinės Žolinės apeigos, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, dainos, šokiai,...
-
Mirė dailininkas D. Vrubelis, garsiojo grafičio ant Berlyno sienos autoriusSekmadienį Vokietijoje mirė rusų dailininkas Dmitrijus Vrubelis, visame pasaulyje žinomas kaip grafičio ant Berlyno sienos, vaizduojančio Leonido Brežnevo ir Ericho Honeckerio bučinį, autorius, praneša „Deutsche Welle“ (DW). ...
-
Menininkė iš krepšinio lankų darys šviestuvus, gautus pinigus skirs ukrainiečių vaikamsLietuvai minint krepšinio šimtmetį Vokietijoje gyvenanti interjero dizainerė Inga Schommer-Zubaitė ėmėsi projekto „Turi seną lanką? Paremk Taiką!“. ...
