Įstaiga dar vasarą atliko tyrimą, kaip galėtų atrodyti potenciali platformų investavimo prievolė.
„Tyrimas sako, kad iš esmės būtų proporcinga taikyti fondinį modelį, kuris, sakykime, skatintų tas didžiąsias audiovizualinės žiniasklaidos platformas prisidėti prie vietos kūrėjų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
„Tai iš esmės mes pradedame svarstyti galimybę, kad tarptautinės vaizdo transliacijos platformos, tokios kaip „Netflix“, kurios gauna pajamas iš prenumeratorių, kurie yra Lietuvoje, dalį to galėtų grąžinti į mūsų kultūros ekosistemą“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, svarstoma idėja, kad surinkti pinigai būtų administruojami jau per veikiančią infrastruktūrą Lietuvoje, papildomai nekuriant biurokratinės naštos.
Anot jo, šiuo metu svarstomas 3,5 proc. tarifas nuo platformų Lietuvoje surenkamų pajamų.
BNS rašė, kad toks vadinamojo „Netflix“ mokesčio tarifas svarstomas ir Latvijoje, įstatymų projektai šiuo metu nagrinėjami parlamente.
Apie panašią rinkliavą svarsto ir Estija.
L. Alsys smerkia „15min“ žurnalistų ir redaktorių persekiojimą po tyrimo apie „Bankerą“
Kultūros ministras L. Alsys pasmerkė žurnalistų ir redaktorių persekiojimą Lietuvoje.
Taip jis kalbėjo klausiamas apie „15min“ žurnalistams ir vadovams daromą spaudimą po portalo ir tarptautinių partnerių paskelbto tyrimo ir teisėsaugos įtarimų finansų grupės „Bankera“ įkūrėjams.
„Vertinimas yra vienareikšmis ir labai elementarus, kad bet koks žurnalistų, redaktorių persekiojimas, siekiant įbauginti, gąsdinti, yra visiškai netoleruotinas ir vertinimas yra tik neigiamas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė L. Alsys.
„Man atrodo, kad atitinkamos institucijos turi padaryti išvadas apie vykstantį procesą“, – pridūrė jis.
„15min“ šią savaitę pranešė patyrusi įvairaus pobūdžio spaudimą po pernykščių tyrimų apie finansų grupę.
Pasak portalo, apie „15min“ žmones ir jų šeimos narius nepagrįstai renkami duomenys, jie sekiojami renginiuose, per naujai sukurtą interneto puslapį ir socialinius tinklus skelbiamos tiesą iškraipančios publikacijos, joms skleisti užperkamos lauko reklamos.
„15min“ sulaukė dešimčių skundų ir pretenzijų, ji skundžiama Žurnalistų etikos inspektoriui, Visuomenės informavimo etikos komisijai, Lietuvos bankui, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Statybų inspekcijai, Medijų rėmimo fondui, Kultūros ministerijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Žiniasklaidos organizacijų nuomone, ši situacija turi vadinamojo SLAPP požymių, kai „skundų, pretenzijų ir bylų lavina siekiama ne teisingumo, o nutildyti kritiką, bauginti ir finansiškai sekinti žiniasklaidą, užuot kritikavus publikaciją, taikiniu tampa žiniasklaidos žmonės ir organizacija“.
Kaip rašė BNS, portalas „15min“ su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centru OCCRP pernai paskelbė tyrimą, atskleidusį, kad per Lietuvos banko prižiūrimą „Pervesk“ į Vanuatu banką „Pacific Private Bank“ buvo pervesta dešimtys milijonų eurų iš per žetonų platinimo projektą investuotojų surinktų lėšų.
Kaip skelbė tyrimo autoriai, keliasdešimt milijonų eurų, surinktų už prieš septynerius metus išplatintus kriptovaliutos žetonus, atsidūrė banke „Pacific Private Bank“, kurį įsigijo „Bankeros“ įkūrėjai Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas.
Žurnalistinis tyrimas rodo, kad iš banko lėšos buvo pervestos į jų pačių ir su jais susijusių įmonių sąskaitas. Šios įmonės naudotos įsigyjant nekilnojamojo turto.
Rugsėjo viduryje „15min“ paskelbė, kad „Bankeros“ įkūrėjams po ilgiau nei metus trukusio tyrimo pareikšti įtarimai dėl mažiausiai 45 mln. eurų vertės turto iššvaistymo.
Portalas „15min“ priklauso lietuviško kapitalo žiniasklaidos grupei „15min grupė“, kuri taip pat valdo naujienų agentūrą BNS, radijo stotis M1, „M1 Plius“, „Lietus“, „M1 Dance“, „Laluna“, taip pat žurnalus „Žmonės“, „Ji“, „Legendos“ bei namų kino platformą „Žmonės Cinema“.
(be temos)