Kultūros instituto vadovė Reklaitė nedirbs Valstybės pažangos taryboje

Apie tai ji pirmadienį pranešė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

„Buvo netikėta ir malonu būti pakviestai tapti Valstybės pažangos tarybos nare... Skirtingai nei įprasta manyti, aš mėgstu dirbti grupėse ir ekspertų tarybose: jos leidžia bent trumpam išlįsti iš savo burbulo, įnešti savą požiūrio kampą ir gerokai praplėsti akiratį. Ar jos veikia labai priklauso ir nuo mūsų, o tos, kurios veikia ir siekia plačiau nei įprastas veiklos laukas yra ypač vertingos“, – rašė ji.

„Skirtingai nei politikoje, kultūroje reputacija yra esminė valiuta. Ji susideda ir iš asmeninės istorijos, ir kartais sudėtingų pasirinkimų: su kuo eini, šalia ko stovi, o kartais ir ko turi drąsos atsisakyti. Todėl suprasdama riziką, kad kultūra ir tarptautiškumas šioje grupėje bus atspindima mažiau, renkuosi nedalyvauti“, – pabrėžė J. Reklaitė.

Apie atsisakymą tęsti narystę Valstybės pažangos taryboje sekmadienį pranešė ir ISM rektorius Dalius Misiūnas.

„Prieš keletą dienų gavau laišką iš premjerės biuro su kvietimu tapti Valstybės pažangos tarybos nariu. Na, greičiau tęsti narystę, nes pažangos taryboje esu nuo 2021 metų. Nusprendžiau atsisakyti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė D. Misiūnas.

Kaip skelbta, sekmadienį pranešta, kad Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai Gintarė Masteikaitė ir Arūnas Gelūnas bei  Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai jie rašė savo „Facebook“ paskyroje.

Savo ruožtu premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta.

Tuo metu reaguodamas į tokį sprendimą, Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas kėlė klausimą dėl tolesnių galimybių bendradarbiauti su Vyriausybe.

Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir ministrui pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.

Tarybos funkcija – atlikti pažangos strategijos „Lietuva 2050” įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektą pažangą įgyvendinant tiek šią strategiją, tiek nacionalinį pažangos planą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme.

Be to, Tarybos misija – skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.

Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.