Kūčių stalo tradicijos keičiasi su kiekviena karta

Auganti nepriklausomos Lietuvos karta dėl galimybės nuėjus į parduotuvę nusipirkti produktus, apie kuriuos jų seneliai net svajoti nedrįso, tapo išrankūs maistui. Artėjant šventėms, ne viena šeima suka galvą, kaip suderinti tradicinius Kūčių stalo valgius ir savo atžalų norus. Ką apie kintančias mūsų švenčių kulinarines tradicijas ir naujienas ant šventinio stalo galvoja Lietuvos mitybos ir maisto ekspertai?

Valgiai keitėsi kiekviename amžiuje

Vertindami tradicinių Kūčių stalo valgių receptus, specialistai randa patiekalų iš įvairių istorijos laikotarpių. Kiekvienas amžius Kūčių patiekalų pasirinkimą papildydavo vis kitokiais produktais ir receptais.

Pasak nepriklausomo mitybos eksperto Vincento Sako, senoji lietuviška virtuvė gerokai skiriasi nuo dabartinės - iki Lietuvos krikšto per Kūčias nebūdavo valgomi jokie kepti, virti ar kitaip ugnimi apdoroti patiekalai.

„Apeiginiai valgiai būdavo gaminami iš daržovių, grūdų, sėklų, riešutų, vaisių, uogų, grybų ir kitų miško gėrybių su dilgėlių, kanapių arba sėmenų aliejumi. Būtent šio laikotarpio valgiai yra patys sveikiausi“, – tikina V. Sakas.

Tradicija ant Kūčių stalo pateikti dvylika patiekalų, pasak mitybos eksperto, Lietuvoje atsirado tik po tautos krikšto. Iki tol užtekdavo paragauti devynis valgius. Lietuvai tapus krikščioniška valstybe ant kūčių stalo atsirado įvairūs silkės patiekalai, gira, kisielius. Iki tol retas lietuvis žinojo ir Kūčių simboliais tapusių kūčiukų ir aguonų pieno receptus.

Valgome kaip LDK didikai

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedros vedėjas Rimvydas Laužikas pastebi, kad išgryninti, kokie yra tikrieji tradiciniai lietuvių šventiniai Kūčių valgiai, yra sudėtinga, nes tai, ką žmonės pasigamindavo, labai skyrėsi nuo jų socialinės padėties. Pasak specialisto, šiandien mūsų šventinis stalas primena labiau Radvilų nei to meto valstiečių.

„Šiandien ant lietuviško Kūčių stalo galime rasti įvairių egzotiškų vaisių ir daržovių, žuvų, ar net gyvų austrių - visa tai per Kūčias valgydavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikai jau prieš šimtus metų Bet toks maistas buvo tolima svajonė paprastam valstiečiui, kuris šventinį stalą ruošdavo iš to, ką užsiaugindavo pats arba galėdavo rasti gamtoje“, – sako R. Laužikas.

Vertindama senąją lietuvišką virtuvę, daugelio Lietuvos mokyklų vaikų maitinimą užtikrinančios VšĮ „Kretingos maisto“ mitybos skyriaus vadovė Aldona Blyžienė pastebi, kad ji buvo kur kas sveikesnė nei dabartinė.

„Sezoniniai vaisiai ir daržovės, riešutai, medus, natūralūs augaliniai aliejai – tai yra tie produktai, prie kurių mes po truputėlį grįžtame, kalbėdami apie sveiką mitybą. Šiandien kepta mėsa, žuvis išvis nerekomenduojamos vaikams – mokyklose siekiama pereiti prie tausojančio gamybos būdo t.y. virimo vandenyje ar garuose, troškinimo“ , - sako A. Blyžienė.

„Kretingos maistas“ mitybos specialistė teigia, kad sovietmečiu mūsų tėvai ir seneliai atitolo nuo sveikų patiekalų, pradėjo valgyti riebiau, daugiau naudoti aliejaus, majonezo. Dėl ko maistas atitolo nuo sveikos mitybos taisyklių. Be to, tapo vis mažiau priimtinas augančiai jaunajai kartai, todėl kalba ne tik apie besikeičiančias tradicijas, bet ir apie puikią progą šiais metais paįvairinti Kūčių stalą naujais ir sveikesniais patiekalais

„Retas vaikas apsidžiaugia ant šventinio stalo radęs šutintų kopūstų, silkių, karpių, grybų ar kitų patiekalų, kuriuos tėvai ruošia tik per Kūčias. Vaikai tiesiog nėra pratę valgyti retai šeimoje gaminamų valgių. Juo labiau, kad ne visi jie atitinka sveikos mitybos reikalavimus ir vaikams paprasčiausiai gali pasirodyti per daug riebūs. Bet dėl to nereikėtų nusiminti. Paįvairinkite 12 patiekalų sąrašą lengvais, nekeptais daržovių ir vaisių užkandžiais, salotomis“ – pataria „Kretingos maistas“ A. Blyžienė.

Per Kūčias svarbiausia būti su šeima

Mitybos specialistės teigimu, tai, kas bus dedama ant Kūčių stalo turėtų būti kiekvienos šeimos susitarimo ir galimybių reikalas. Svarbiausia, kad maistas būtų be mėsos ir, pageidautina,  atitiktų sveikos mitybos principus. Galbūt verta prisiminti ir šimtmečių senumo lietuviškos virtuvės, kuri laikoma sveikiausia, tradicijas bei naudoti vietinius sezoninius vaisius bei daržoves, saldumynus keisti džiovintais vaisiais, riešutais, o patiekalus apdoroti verdant ar troškinant, bet nekepant.

„Per šias šventes svarbiausia būti kartu su šeima. Pasistenkite šventinį stalą papuošti iš kokybiškų maisto produktų sveikai pagamintais patiekalais. Nepirkite paruošto maisto iš prekybos centro - jau geriau pasigaminkite mažiau patiekalų ar vėliau atsisėsti prie šventinio stalo, bet praleiskite dieną kartu. Ir svarbiausia, prie šventinio stalo nepamirškite saiko“, – ragina mitybos specialistė A. Blyžienė.

Buvimą kartu, bendrą ruošą ir maisto gaminimą, kaip vieną svarbiausią Kūčių dienos akcentų išskiria ir V. Sakas.

„Kūčias lietuviai visada švęsdavo ir joms ruošdavosi tik su savo šeimos nariais. Tai šventė skirta sustiprinti šeimai, jos santykiams. Senovėje per ją kurstydavo ir globodavo ugnį, burdavo, dainuodavo, žaisdavo įvairius žaidimus, klausydavosi vyriausių šeimos narių atsiminimų, pasakojimų ir pamokymų“, – apie Kūčių tradicijas pasakoja V. Sakas.