Kolekcininko brangenybės – vokai su S. Dariaus ir S. Girėno autografais

Kaune gimęs ir užaugęs žinomas kolekcininkas, Lietuvos aviacijos muziejaus bendradarbis Jonas Čepas garsėja savo darbais, skirtais transatlantiniams lakūnams Steponui Dariui, Stasiui Girėnui ir Feliksui Vaitkui.

"Vaikystėje rinkau aviacinės tematikos pašto ženklus, o įstojęs į Kauno profsąjungų kultūros rūmuose veikusį filatelistų būrelį, vėliau – į kolekcininkų klubą, susidomėjau istorine medžiaga apie mūsų transatlantinius lakūnus, – pasakojo 60-ąjį gimtadienį švenčiantis kaunietis. – Mano tėvas tarpukariu tarnavo karo aviacijoje, mokėsi skraidyti, o aš apie tai galėjau tik pasvajoti, nes buvau per aukšto ūgio. Tad ėmiau aistringai rinkti viską, kas susiję su mūsų legendiniais sakalais."

Kolekcininkas yra surinkęs apie du tūkstančius eksponatų, tarp kurių –  "Lituanicos" korpuso drobės gabalas, "Lituanicos II" nuolauža, 1924 m. ir 1926 m. S.Dariaus parašytos ir išleistos originalios beisbolo bei krepšinio taisyklės. Patys vertingiausi J.Čepo kolekcijos eksponatai – du pašto vokai. Vienas jų yra su S.Dariaus ir S.Girėno autografais, tokius vokus vertina viso pasaulio filatelistai.

Soldino miške šalia sudužusios "Lituanicos" buvo rastas brezentinis maišelis su iš JAV į Lietuvą skraidintais specialiai šiam skrydžiui išleistais sunumeruotais vokais ir paprastais vokais su lakūnų autografais. Maišelį su istorinio skrydžio laiškais (tai buvo pirmas mėginimas pasaulyje oro keliu atgabenti paštą iš JAV į Lietuvą) iš katastrofos vietos į Kauną pristatė Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Jurgis Šaulys. Kauno centrinis paštas jį gavo 1933 m. liepos 18-ąją 14.30 val. ir tuoj pat juos paženklino ne tik kalendoriniu žymekliu, bet ir paskubomis spaustuvėje išlietu antspaudu.

Vienas naujausių J.Čepo darbų – dokumentinis filmas "Lituanica" nemari atminties šviesoje" pasakoja apie S.Dariaus ir S.Girėno karstus slėpusius, saugojusius žmones. "Didžiausia filmo sėkmė – tai kaunietis Juozas Rauba, dalyvavęs slepiant karstus su legendinių lakūnų palaikais tuomečio Kauno medicinos instituto rūsyje ir padėjęs Nijolei Maštarienei juos surasti po dviejų dešimtmečių", – teigė J.Čepas.