- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Biologo ekologo, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro, profesoriaus Edmundo Lekevičiaus studentai sako, kad jis yra vienas iš tų dėstytojų, dėl kurių verta rinktis studijas universitete. Šmaikštus, žodžio kišenėje neieškantis profesorius gali ilgai ir daug kalbėti apie evoliucinę ir istorinę praeitį, apie šį laiką ir tai, kas mūsų laukia ateityje. Savo mintis jis sudėjo į knygą „Takoskyros žmogus: tarp žemiškojo rojaus ir pražūties“.
Filosofui, profesoriui Krescencijui Stoškui didžiausią įspūdį knygoje, kurią išleido leidykla „Alma littera“, paliko E. Lekevičiaus samprotavimai apie civilizacijos krizę ir jos perspektyvas. „Man ypač nuostabus žmogaus evoliucijos susaistymas su kitais biologiniais procesais. Neįsivaizdavau, kad Lietuvoje kas nors galėtų parašyti šitokį darbą“, – apie naujai pasirodžiusią knygą kalbėjo profesorius.
Knygos „Takoskyros žmogus: tarp žemiškojo rojaus ir pražūties“ autorių, profesorių E. Lekevičių kalbina žurnalistė Laisvė Radzevičienė
– Jūsų mąstymo laisvė man primena artimiausią jums rūšį – vilkus. Esu girdėjusi, kad domitės vilkų populiacija Lietuvoje...
– Vilkai man artimi savo dvasia: vieniši, persekiojami, bet laisvi. Sovietiniais laikais jie man buvo tapę pasipriešinimo simboliu.
– Rodos, šiandien kaip niekada daug galvojame apie pasaulį, kuriame gyvename. Epidemija ir karantinas mums iškėlė klausimų, dėl kurių nesukome galvos. Ar visada, atsidūręs prieš grėsmę, žmogus pradeda sparčiau mąstyti?
– Turbūt – taip. Tokia reakcija tūno mūsų instinktuose nuo neatmenamų laikų. Giliaminčiu negali tapti, jei nesusidūrei su vargais ir kančiomis. Ypač, jei tie vargai ir kančios – tavo ar mylimų žmonių.
– Savo knygoje mėginate atsakyti į klausimą, kodėl pasaulio vystymosi niekas nepajėgia ir net nebando suvaldyti. Kaip manote, kas nutiktų, jei atsirastų toks žmogus arba sistema?
– Apie tai labai daug mano knygelėje parašyta. Gal ir ne visai atviru tekstu... Esant dabartinei situacijai pasaulyje, tokios vilties nereikėtų puoselėti. Tai – iliuzija, utopija, jei norite. Nė kiek neabejoju, kad pasaulyje esama žmonių, kurie supranta, link ko artėjame. Lekevičius nėra supergenijus, jis – tiesiog vienas iš daugelio, kurie mąsto kiek plačiau, nei eiliniai, tik šiandiena besirūpinantys miesčionys.
Kažkada žmonės pasirinko demokratinį situacijų valdymo būdą, kuris ilgainiui virto laukiniu, taigi nevaldomu kapitalizmu. Šiek tiek civilizuotesnėje jo formoje mes dabar ir gyvename. Individas čia vertinamas aukščiau už sistemą. Pakeisti šią ideologiją arba kapitalizmo dvasią ir su ja susietą politiką galima tik teoriškai. Praktiškai – ne, bent jau aš nematau, kaip būtų galima tai padaryti. Vystymosi, nuolatinio „progreso“ variklis glūdi mūsų viduje, mes jį gauname su motinos pienu, gal net su genais. Taigi, reikalinga prievarta, despotiška pasaulinė vyriausybė. Didžiausia kliūtis jai atsirasti – pasaulio susiskaldymas, nacionalizmas, ideologijų priešprieša.
– Kaip manote, ar pasaulis galėjo vystytis visai kita linkme, nei vystosi dabar?
– Visada labai sudėtinga atsakyti į klausimus „kas būtų, jei...“ Atsakymą į šį klausimą tam tikra forma pateikė dar žydai, Biblijoje. Pamenate, kokios žiaurios bausmės pasipylė iš dangaus, kai žydai užmiršo Dievą ir pradėjo garbinti auksinį veršį? Vėliau žydai Dievo mokymui laikinai paklusdavo, bet ir vėl grįždavo prie savo... Antra vertus, o kas turėjo numatyti viską iš anksto ir padovanoti žmogui kitą, užjaučiančią, visus, be išimties, mylinčią prigimtį, jei ne Dievas? Iš kitos pusės, kam tas Dievas, jei žmonės tyri kaip angelai? Žinau, žinau, sakysite, kad be Dievo dar yra moralė, sąžinė, kultūra. Tačiau istorija byloja, kad visa tai – tik apgailėtini apdarai, vos vos pridengiantys žiaurią, pliką beždžionę.
– Ir kaip tuomet patikėti gėriu? Juk tai jis turėtų išgelbėti pasaulį?
– Apie tai nemažai parašiau knygoje. Gėris gali išgelbėti pasaulį, bet tai, deja, teorija, kuri neturi realaus turinio.
– Jūs daug kalbate apie gamtos ir jos ekosistemų saugojimą. Egzistuoja nuomonė, kad būtent žmogus gamtoje yra didžiausias parazitas. Kas turėtų pasikeisti, kad tas parazitas, staiga, susirūpintų pasauliu, kuriame gyvena?
– Brangi sese, juk gerai žinote, kad parazitai gyvena ant šeimininko ar jo viduje. Šiuo atveju – Motinos Gamtos. Nėra parazitų, kurie išgyventų be šeimininko. Žinote ir kitką – parazitas pats yra tapęs šeimininku. Tik, ar tai nebus saviapgaulė?
– Man patiko jūsų knygą skaityti, žavingas stilius, norėčiau, kad taip būtų parašyti vadovėliai, iš kurių mokosi mano sūnus mokykloje...
– Kalbėdama apie vadovėlius, pataikėte tiesiai į dešimtuką – man šis klausimas ypač rūpi. Galėčiau daug ir ilgai apie tai kalbėti, bet pasakysiu viena: mūsų vaikams į galvas ir toliau kalama ne tai, kas praplečia jų „aš“, jų individualų meilės lauką, o tai, kas gal ir reikalinga, bet tik tam, jog jaunas žmogus taptų nemąstančiu visuomenės sraigteliu.
– Jūsų tyrinėjimo sritys – ekologija, genetika, evoliucija. Visos jos, turbūt, šiandien kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Ar jums patinka ginčytis? Ginčuose gimsta tiesa?
– Atsakymą rado dar senovės graikai: diskusijos padeda atrasti tiesą, o ne ginčai. Tačiau tai galioja tik jauniems žmonės, seniui nereikia tiesos, jis ją jau žino ir nenori jokios kitos. Prisimenate, kaip Kristus reagavo į Piloto klausimą: „Kas yra tiesa?“ Kiekvienas tiesą garbina, bet galvoja apie tai, kad kiti žmonės turi būti jam teisingi. Romėno tiesa ir Kristaus teisingumas – labai jau skirtingi dalykai.
– Kartais atrodo, kad fantastiniai filmai pamažu tampa realybe. Ar galite atsakyti, kiek mums dar liko?
– Tikriausiai kalbate apie antiutopijas. Nežiūriu aš jų. O kiek liko, galiu pasakyti. Daugiausia 200 metų. Gyventi taip gerai, kaip dabar – gal koks 50. Taigi, vaikams šią naujieną nuo savęs galite perduoti, bet tik ne jų vaikams ir anūkams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...