- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stokholme pristatytas režisieriaus Manto Kvedaravičiaus atminimui skirtas jo sukurtas filmas „Mariupolis“ (2016), įamžinęs Ukrainos uostamiestį, kuriame režisierius buvo rusų kareivių brutaliai nužudytas kovo pabaigoje.
„Mūsų kino teatrui svarbu pristatyti tokio iškilaus kino kūrėjo darbus švedų auditorijai. Visuomenė turi žinoti, kokią reikšmingą misiją atliko lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius. Ypač ji išryškėja šiandienos brutalios agresijos įvykių kontekste. Mane labai sujaudino akimirksniu išpirkti bilietai į filmo seansą, skirtą kūrėjo atminimui. Gausus užsienio šalių ambasadorių dalyvavimas filmo pristatyme rodo šio menininko kūrybos svarbą pasauliniu mastu“, – įspūdžiais dalijasi kino teatro „Klarabiografen“ vadovė Hanna Karlsson.
Dokumentinis filmas „Mariupolis“ – tai keturių šalių (Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos) bendros gamybos kūrinys. Režisieriaus M. Kvedaravičiaus darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo: filmo premjera įvyko 2016 m. tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, o ši dokumentika nominuota tarptautiniam „Amnesty International“ apdovanojimui.
„Mano filmai ne apie karą, o apie gyvenimą šalia karo, gyvenimą, gyventą nepaisant karo“, – viename interviu aptariant jo filmus „Barzakh“ ir „Mariupolis“ yra pasakęs M. Kvedaravičius.
Šis filmas – tai karo įkaitu tapusio miesto paveikslas. Juostoje pasakojama apie miestą, besirengiantį karui: vieniems tai proga parodyti agresiją, kitiems – geriausias laikas pasitaisyti batus ar repetuoti naujus spektaklius. Vyras taiso žvejybos tinklus ir eina prie tilto. Susiduria du tramvajai – niekas nenukentėjo, kabeliai sutvarkyti tą pačią dieną. Gamyklos darbininkams rengiamas nedidelis koncertas, o nuoširdus smuikininko pasirodymas priverčia išspausti ašarą. Bombos krenta į jūrą, niekas nesistebi, nereaguoja. Grasinimai bombardavimais įrėmina kasdienį gyvenimą šiame Ukrainos mieste Mariupolyje, esančiame į rytus nuo Krymo, kur kadaise gyvenę graikai. M. Kvedaravičius Mariupolį vaizduoja kaip poetišką ir neįprastai ramų miestą su jam būdinga įvairialype nuoširdžių ir taikių žmonių bendruomene.
„Drąsusis M. Kvedaravičius nepraleidžia svarbiausių pasaulio aktualijų, sugeba karščiausiu momentu atsidurti aštraus konflikto zonoje ir nebijo rizikuoti dėl reikalingos filmui medžiagos. Jam labiausiai rūpi nematomi ir absurdiškų aplinkybių įkaitais tapę žmonės, kurie tiesiog neturi kitokio pasirinkimo, kaip gyventi karo batalijų apsuptame mieste“, – taip režisierių yra apibūdinęs kino ekspertas Edvinas Pukšta.
M. Kvedaravičius (1976–2022) – lietuvių kino kūrėjas, magistro laipsnį įgijęs Oksfordo universitete. Kembridžo universitete jam suteiktas kultūros antropologijos krypties daktaro laipsnis. Pirmasis režisieriaus dokumentinis filmas „Barzakh“ buvo atrinktas į daugelį festivalių, laimėjo keletą apdovanojimų, įskaitant „Amnesty International“ prizą ir Ekumeninės žiuri prizą 2011 m. Berlinalėje. Kiti du lietuvio kūrėjo filmai „Mariupolis“ (2016 m.) ir „Partenonas“ (2019 m.) buvo atrinkti į Berlyno ir Venecijos tarptautinių festivalių programas.
Filmo „Mariupolis“ pristatymai Kopenhagoje įvyks Danijos nacionalinio kino instituto filmotekoje birželio 5 ir 25 dienomis, vėliau filmas bus pristatytas Suomijoje.
Filmo „Mariupolis“ pristatymai rengiami bendradarbiaujant Stokholmo kino teatrui, Danijos nacionaliniam kino institutui, LR ambasadoms Švedijoje bei Danijoje ir LR kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai Lianai Ruokytei-Jonsson.
Ketvirtadienį, gegužės 19 d., tarptautiniame 75-ajame Kanų kino festivalyje įvyks pasaulinė M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valstybės apdovanojimai – M. Kvedaravičiui, S. Paltanavičiui, G. Padegimui3
Prezidentas Gitanas Nausėda Valstybės dienos proga trečiadienį daugiau kaip pusšimčiui Lietuvos ir užsienio piliečių skyrė valstybės apdovanojimus. ...
-
Nugriaudėjo „Audra“ – miesto festivalis, kurio seniai reikėjo, bet niekada nebuvo
„Miestas gyvas, kai mes gyvi jame“, – tokiais žodžiais praėjusį savaitgalį kiekvieną besilankantį Kaune pasitiko festivalis „Audra“, berlynietiška dvasia užliejęs visas jo erdves: nuo pagrindinių gatvių iki miega...
-
Britų kino kūrėjai Vilniuje filmuos karališkąsias Europos dramas: miestas idealus epinei istorijai
Šią vasarą Vilnius taps pagrindine „Sky History“ atkuriamosios dokumentikos TV serialo „Royal mob“ (liet. „Karališkoji gauja“) lokacija. Dokumentinės serijos atskleidžia spalvingą ir paslaptingą istorij...
-
Pasaulinio garso ansamblis „Suliko“ leidžiasi į gastroles Lietuvoje
2022 m. liepos 6–14 dienomis Lietuvoje koncertuos pasaulinio garso ansamblio „Suliko“ žvaigždės iš Sakartvelo. Jie pristatys unikalią programą su daugiabalsėmis kartvelų liaudies dainomis. Tai viena iš seniausių dainavim...
-
R. Kalantos lietuvių kalbos mokytoja apie jo asmenybę ir lemtingos dienos įvykius22
Šiemet Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo didvyris ir laisvės šauklys Romas Kalanta po mirties paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu. Šį sprendimą vienbalsiai priėmė Kauno miesto savivaldybės taryba. Liepos 6-ąją, Ka...
-
Festivalio „Pojūčių šilas“ organizatorius: bendruomeniškumas sprendžia problemas
Kartu su įpusėjančia vasara, įsibėgėja ir mikrorajonuose vykstančių festivalių programa. Liepos mėnesį spalvingi renginiai ir vėl džiugins Kauno rajonų gyventojus. Šį kartą pasinerti į gamtos dovanojamus potyrius, klausytis poezijos ir ...
-
Pažaislio festivalyje – lenkų kompozitorių kūryba: lyrika, užburiantys kontrastai
Liepos 8 d. Pažaislio muzikos festivalio publikai skirta dar viena iki šiol negirdėtų kūrinių programa – „Svečiai iš Lenkijos“. Prieš šešiolika metų Ščecino jaunųjų menininkų įkurtas stygi...
-
A. Jasenkos tapyboje – gėrio ir blogio konfrontacija
Klaipėdos savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje nedidelė grupelė klaipėdiečių susipažino su kompozitoriumi, tapytoju, režisieriumi, kultūros sostinės "Kaunas 2022" ambasadoriumi Antanu Jasenka bei dalyvavo a...
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – nacionalinės svarbos meno kūriniai
Šiemet minima lito 100-mečio sukaktis – proga atidžiau pažvelgti į nacionalinę valiutą. Ne tik jos atsiradimo aplinkybes, abejones, su kuriomis ji buvo sutikta, bet ir į ją kaip meno objektą. ...
-
Popiežius gedi artimo bendražygio kardinolo C. Hummeso
San Paule pirmadienį mirė 87 metų brazilų kardinolas Claudio Hummesas, įkvėpęs popiežių Pranciškų pasirinkti būtent tokį vardą. San Paulo arkivyskupas Odilas Schereris pranešė, kad aukštas dvasininkas mirė po sunkios ligos. ...