- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
-
J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą
Vis dar retai susimąstome, kiek maisto išmetame per metus ir kokį poveikį tai daro aplinkai. Menininkės Jolitos Vaitkutės sukurta instaliacija „Foodprint“ primena, kad pernelyg dažnai išmetame produktus, kuriuos dar galėtume suvartoti. Arba tiesiog atiduoti tiems, kam maisto trūksta.
Meninei instaliacijai „Foodprint“ sukurti J. Vaitkutė panaudojo savo pačios piršto atspaudą. Atspaudo linijos sudėliotos iš 60 kilogramų maisto – būtent tiek vidutiniškai išmeta Lietuvoje gyvenantis žmogus.
„Nors instaliacijas iš maisto esu dariusi ir anksčiau, tačiau šis kūrinys yra ypatingas. Nustebau, kai sužinojau, kad Lietuvoje tarp labiausiai išmetamų produktų yra duona, pienas, bulvės ir bananai. Nuoširdžiai tikiu, kad išmetamą maisto kiekį galima būtų sumažinti, kiekvienam mūsų padarius net ir nedidelį žingsnį atsakingesnio vartojimo link ar pasitelkus kiek daugiau fantazijos virtuvėje“, – sakė Jolita Vaitkutė.
Beveik 5 kvadratinių metrų kūriniui panaudotos įvairios kruopos, daržovės ir vaisiai, duonos ir pieno gaminiai. Visi produktai po „Foodprint“ įamžinimo buvo kruopščiai surinkti ir perduoti projekto partneriui „Maisto bankui“. Kūrinį iš kelių dešimčių skirtingų produktų užtruko padaryti 12 valandų, jį nurinkti – dar viena valanda.
„Tai irgi labai simboliška. Darydama šį kūrinį, su kiekvienu produktu daug galvojau, kokį ilgą kelią jis nueina iki mūsų stalo. Mąsčiau apie tai, kiek darbo įdėta, kiek tam reikėjo įvairių išteklių. O mums apsispręsti išmesti maistą tetrunka keletą sekundžių. Argi mes tikrai taip nevertinam kitų žmonių pastangų ir aplinkos, kurioje gyvename?“, – klausė menininkė.
Pasak „Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus, vienas pagrindinių organizacijos tikslų yra siekti, kad tinkamas vartoti maistas nebūtų išmestas.
„Skaičiuojama, kad pasaulyje prarandama arba iššvaistoma apie trečdalis pagaminto maisto. Tai turi skaudžių socialinių ir aplinkosauginių padarinių. Pavyzdžiui, pasaulyje badauja apie dešimtadalis, 800 milijonų, žmonių. Paskaičiuota, kad vien maistu, kuris išmetamas Europoje, būtų galima pamaitinti 200 milijonų žmonių. Be to, atsakingiau vartodami, sumažintume ribotų išteklių eikvojimą, sulėtintume klimato kaitą ir miškų kirtimą, biosferos nykimą“, – sako „Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius.
Lapkritį apie maisto švaistymą Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, dar ne visi iki galo suvokia, kuriame etape nuo produktų užauginimo iki jo atsidūrimo ant stalo netenkama daugiausia. Apklausa parodė,kad tik kas ketvirtas apklaustasis supranta, kad namuose yra iššvaistoma daugiausia maisto.
Pasak S. Gurevičiaus, namų ūkiuose išties yra netenkama tiek pat maisto, kiek grandinėje iki namų – ūkiuose, gamybos įmonėse, transportuojant ir prekybos vietose.
Šiandien, lapkričio 20 dieną, 19.30 val. įvyks tradicinis „Maisto banko“ labdaros telemaratonas „Pasidalink“. Jo metu žinomiausi šalies atlikėjai ir daugybė savanorių kvies geros valios žmones dalintis – aukoti lėšų ir tokiu būdu padėti „Maisto bankui“ gelbėti maistą bei pamaitinti nepasiturinčius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“1
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...