PARODŲ SALĖSE
Įspūdingos dailininko atostogos prie jūros
Vasarą atostogauti visi traukia į pajūrį. Dailininkai - taip pat ne išimtis. Tiesa, ne visi jie mėgsta voliotis paplūdimyje... Tačiau smėlis, jūra ir saulė juos vis tiek atvilioja arčiau Klaipėdos. „Vasara Klaipėdoje“ – taip ir pavadino savo naujausių tapybos darbų parodą vilnietis dailininkas Valentinas Ajauskas. Ji šiuo metu veikia „Klaipėdos galerijoje“ (Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4), intriguodama autoriaus lakios vaizduotės improvizacijomis bei stebėtinai nedidelėmis paveikslų kainomis.
„Išduoda“ linijos rakštumas
V.Ajauskas plačiai žinomas kaip puikus grafikas, knygų iliustruotojas, karikatūristas. Ir jo tapyboje tai jaučiama. Autorių „išduoda“ linijos grakštumas, įstabiai subalansuotas, kitąsyk labai netikėtas koloritas. Anot dailininko studijų bičiulio klaipėdiečio tapytojo Juozo Vosyliaus, spalvų santykiai V.Ajausko paveiksluose tiesiog stulbinantys. „Tokių pasirinkti aš niekada nedrįsčiau“, - toks J.Vosyliaus prisipažinimas per vernisažą nuskambėjo kaip didžiausias komplimentas kolegos kūrybai.
Grafikas Algis Kliševičius parodoje atkreipė dėmesį, jog V.Ajauskas savo tapyboje poetizuoja pasaulį, kuriame gyvena. Jo paveiksluose pasaulis šviesus, niuansuotas, pastelinis. Tuo tarpu V.Ajausko grafika – „aštresnė“... Bet ir tapyboje dailininkas, atrodo, mieliau žaidžia piešiniu nei spalva. Jo saulėtuose paveiksluose knibždėte knibžda mažyčių žmogeliukų, kurie lyg būtų nupiešti vienu teptuko prisilietimu – tokie jie impulsyvūs, gyvi, žaismingi. Jais apgyvendinti kone visi „Vasaros Klaipėdoje“ kūriniai, kuriuose V.Ajauskas dalinasi nuotaikingais atostogų pajūryje įspūdžiais, čia patirtomis būsenomis bei asociacijomis.
Tapo miestą
Kur šiuose paveiksluose Klaipėda, o kur Vilnius, galima atskirti nebent iš architektūros bruožų. Pasak dailėtyrininko Igno Kazakevičiaus, V.Ajauskas – iš tos dailininkų siurrealistų plejados, kurie tapo miestą, jo mirtį ir gyvenimą, taip pat žmogų, kuris tą miestą pastatė. Kiekvienas dailininkas tai tapo savaip, vis iš kito kampo. V.Ajausko paveiksluose miestas yra žaidimas, savotiškas smėlio pilių statymas, mozaikos ar pasjanso dėliojimas, sprendžiant, kas yra amžinesnis – tu ar tavo kūrinys.
Panašu, kad autorius, atostogaudamas prie jūros, su dideliu azartu gilinosi ne tik į miesto, bet ir į poilsiautojo gyvenimą. Nors pats dailininkas teigia nemėgstantis tysoti Palangos pliaže. Mieliau prie jūros jis atvažiuoja pavasarį ar rudenį, yra dalyvavęs ne viename Vilniaus menininkų grupės „Plekšnė“ tapybos plenere Kuršių nerijoje.
Su humoru ir meile
Kaip dailininkas įsivaizduoja ir vaizduoja vasaros atostogas pajūryje? Su humoru, nes, anot V.Ajausko, „tie žmonės čia ant to smėlio gulinėja, dykinėja, neturi ką veikti, todėl visokiausių paikų žaidimų prasimano“. Dailininkas nepiktai ir gana žaismingai pasišaipo iš „poilsio industrijos“, švenčių euforijos, mūsų sampratos apie atostogas ir laisvalaikį.
Su filosofo šypsena žvelgdamas į gyvenimą, jo trapių statinių labirintuose V.Ajauskas pirmiausia ieško šviesos, grožio ir poezijos. Optimizmo, gyvenimo meilės ir gėrio dvasios sklidini jo paveikslai tarsi ragina pažvelgti į pasaulį įsimylėjėlio akimis. Stebėtis ir žavėtis, džiaugtis kiekviena diena kaip stebuklu, kuris sutvertas tik tau.
Visąlaik alko...
Autorinę tapybos parodą į uostamiestį V.Ajauskas atvežė pirmąkart, nors tapo ir savo paveikslų parodas rengia daugiau kaip 10 metų. Pradėjo nuo akvarelių, vėliau ėmėsi molbertinės tapybos, kuri, kaip sako, jį visuomet traukė. Prisimena, kaip 1973-iaisiais, ką tik baigęs Vilniaus dailės institutą (dabar – Dailės akademija), sostinėje užėjo į dailės reikmenų parduotuvę norėdamas nusipirkti dažų: „Tuomet man jų nepardavė.
Sako – tu grafikas, o ne tapytojas, tau nepriklauso.“ Vis tiek nusipirko, bet Maskvoje.
„Nors studijavau grafiką, tapybos visąlaik alkau, - prisipažįsta V.Ajauskas. – Tapyboje mane bene labiausiai masina spalvos. Be to, ir techniškai čia viskas kitaip nei raižant ofortą. Ką tapai – iškart matai, o lakštinėje grafikoje rezultatas paaiškėja tik ofortą atspaudus, kai jau nieko pakeisti, pataisyti nebegali.“
Platus kūrybos ratas
Dažniausiai dailininkas tapo aliejumi arba akrilu. Šioje parodoje visi paveikslai nutapyti aliejiniais dažais. Akrilą jis mėgsta naudoti abstrakcijoms, labiau dekoratyviems darbams. Nes, anot V.Ajausko, akrilo dažų specifika kitokia.
Be to, jis kuria ir asambliažus iš įvairiausių daiktų. Taigi šio dailininko kūrybos ratas gana platus. Bet ofortas ir aliejinė tapyba, kaip tvirtina V.Ajauskas, vis tiek jam yra pirmoje vietoje, svarbiausia.
Daugiau nei dešimt metų V.Ajauskas yra laisvas menininkas ir su šeima pragyvena iš meno. Prieš tai ilgai dirbo „Mokslo“ leidykloje knygų iliustruotoju. Sako, būtų ne viena lentyna knygų, kurias jis apipavidalino, iliustravo. Per tris savo kūrybinės veiklos dešimtmečius V.Ajauskas surengė daugiau nei dvidešimt autorinių grafikos ir tapybos parodų, dar maždaug tiek pat jų dalyvavo.
Ilgisi vaikiškų knygų
Dabar dailininkas sako labiausiai pasiilgstantis vaikiškų knygų iliustravimo ir... plakato. Tokia (plakatas) buvo jo specializacija institute. Jis yra sukūręs daug plakatų, dalyvavęs su jais parodose. Dabar tas grafikos žanras pas mus merdi, nebepopuliarus...
Norėtų grįžti ir prie vaikiškų knygų iliustravimo. Bet užsakymų nėra, lietuviškos grožinės literatūros vaikams išleidžiama mažiau, o iš užsienio kalbų išverstų knygų iliustracijas mūsų leidykloms reprodukuoti iš originalų kur kas pigiau. Todėl V.Ajauskas kuria ofortus ir tapo, stengdamasis iš to „išspausti“ kuo daugiau džiaugsmo sau ir tiems, kurie ateina į jo kūrybos parodas. Išties verta. Juolab norint įsigyti gerą paveikslą, nes V.Ajausko kūriniai stebėtinai nebrangūs – dažno kaina neviršija 300 litų.
Klaipėdoje šio dailininko įspūdingi darbai viešės iki pat Jūros šventės. Nors galėtų pabūti dar keliomis dienomis ilgėliau - labai derėtų prie Jūros šventės dvasios...
Naujausi komentarai