Į Lietuvą tarptautinei parodai iš Ukrainos atgabenti 10 mln. eurų vertės eksponatai

Kaip antradienį pranešė muziejus, parodoje lankytojai išvys aukso ir sidabro dirbinius, Kijevo Rusios elitui priklausiusius papuošalus, pirklių paslėptus bei kapų plėšikų ar karo grobiu tapusius lobius. Juos papildys vikingų ginklai bei su kasdienybe, amatais ir prekyba susiję daiktai, tų laikų prekyboje buvusios monetos, eksponatai, menantys Kijevo Rusios krikšto laikus.

„Lietuvoje tokios svarbos eksponatai tokia apimtimi bus eksponuojami pirmą kartą“, – sakė Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

Anot jos, tai tik dalelė Ukrainos muziejų aukso fondo.

„Šie eksponatai reprezentuos prabanga alsavusios Kijevo Rusios paveldą ir leis pristatyti beveik tris šimtus metų apimančią šios ankstyvųjų viduramžių valstybės kūrimosi ir klestėjimo istoriją“, – pranešime spaudai sakė R. Kačkutė.

Šiai parodai iš Ukrainos muziejų atgabenama daugiau kaip 300 eksponatų, kurių bendra vertė viršija 10 mln. eurų.

Iš viso parodoje lankytojai išvys daugiau nei 700 eksponatų.

Pasak pranešimo, parodoje bus eksponuojama netoli Sachnivkos kaimo Čerkasų srityje dar 1900 metais rasto papuošalų lobio dalis. Lobį sudarė auksinės ir sidabrinės apyrankės, įvairūs auksiniai kaklo papuošalai, keliolika trikarolių auksinių antsmilkinių.

„Šį lobį sudarančių papuošalų ištaigingumas ir brangumas neleidžia abejoti, jog tai kunigaikščiui arba artimiausiai jo aplinkai priklausę dirbiniai. Paprastiems žmonėms tai niekaip nebūtų buvę įkandama. Manoma, kad tai karo grobis, kuomet pietinės Kijevo Rusios žemių kunigaikščiai, suvieniję karines pajėgas su poloviečiais, 1203 metais nusiaubė Kijevą“, – teigė archeologė, parodos kuratorė Eglė Zaveckienė.

Parodai atgabentas ir vėrinys su keturiais medalionais, vaizduojančiais Išganytoją, šv. Joną Krikštytoją, Dievo Motiną ir arkangelą Mykolą, taip pat auksinė emaliuota diadema su Aleksandro Makedoniečio atvaizdu. Pastarojo eksponato vertė siekia milijoną eurų.

Atskirą eksponatų grupę sudaro vikingų naudoti daiktai ir ginklai. Parodoje bus eksponuojamas Kijeve rastas X amžiaus kalavijas su išpuošta rankena. Kai kurios rankenos dalys inkrustuotos skandinavišku stiliumi vario ir sidabro viela, o pati rankena papuošta ornamentuota sidabro plokštele, kurią pagamino madjarai – dabartinių vengrų protėviai.

Anot pranešimo, parodoje lankytojai taip pat išvys skandinaviškoje Truso gyvenvietėje rastą pakabutį. Jame vaizduojama skandinavė moteris, kurios apranga ir šukuosenos stilius atskleidžia VII–XI amžiaus madas.

Parodoje bus eksponuojama ir Kijeve pastatytos mūrinės cerkvės rasta plyta su Kijevo didžiojo kunigaikščio Vladimiro asmeniniu ženklu Tridančiu.

„Pačią cerkvę XIII amžiaus viduryje sugriovė mongolai totoriai ir ji nebuvo atstatyta, o iki šiol rasta vos daugiau nei dešimt įvairaus dydžio tokių plytų fragmentų“, – sakė R. Kačkutė.

Parodos koordinatorės Simonos Širvydaitės-Šliupienės teigimu, gabenant visus šiuos eksponatus pasitelkta ir Lietuvos šaulių sąjunga.

„Komunikacija su institucijomis Ukrainoje taip pat strigo, koją kišo elektros ribojimai Kyjive. Tik likus 24 dienoms iki parodos atidarymo gavome patvirtinimą, kad visos Ukrainos įstaigos turi leidimus išvežti šiuos eksponatus“, – teigė koordinatorė.

Per praėjusią savaitę muziejų pasiekė ir kiti eksponatai iš įvairių Europos muziejų. Eksponatai skolinti iš Nacionalinio Ukrainos istorijos muziejaus, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Archeologijos instituto, Lvivo istorijos muziejaus, Zaporižios srities kraštotyros muziejaus.

Taip pat – iš Elbingo archeologijos ir istorijos muziejaus, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus, Oslo universiteto Kultūros istorijos muziejaus, Talino universiteto, Saremos muziejaus, Gotlando muziejaus. Parodą taip pat papildys medžiaga iš Lietuvos muziejų: Lietuvos banko Pinigų muziejaus, Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos, Trakų istorijos muziejaus.

Tarptautinė paroda Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Istorijų namuose bus atidaryta rugsėjo 18 dieną ir veiks iki 2025 metų kovo 30 dienos. Ją globoja prezidentas Gitanas Nausėda.