M.K.Čiurlionio galerija Kaune rudenį pratuštės – 178 eksponatai beveik tris mėnesius svečiuosis Belgijoje. Parodos organizatoriai neabejoja: tai geriausias būdas kurti inteligentiškos Lietuvos įvaizdį.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis keliauja po pasaulį. Taip sakoma, kai šio genialaus lietuvių menininko – dailininko ir kompozitoriaus – darbai trumpam išvežami eksponuoti į užsienio muziejus. Tapybos, grafikos ir kitus dailės kūrinius per parodų atidarymus dažniausiai lydi muzikos, kurtos paties M.K.Čiurlionio, garsai. Trumpai gyvenęs, genijumi vadinamas lietuvis laikomas pasaulinio lygio dailininku. Liaupsės šiai asmenybei, atrodo, niekada nenuslops.

M.K.Čiurlionis – suasmeninti kūriniai – vėl ruošiasi kelionei. Gausiausia iš visų kada nors keliavusių šio kūrėjo darbų ekspozicija rudenį bus atidaryta Belgijos Gento vaizduojamosios dailės muziejuje. Nacionalinio M.K.Čiurliono dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis pasakoja, kad apie šią parodą pradėta galvoti prieš kelerius metus, tačiau dėl įvairių aplinkybių planai realizuojami tik dabar.

Dabar ši paroda sutampa su Lietuvos pirmininkavimu ES tarybai, taigi ji bus ir vienas  reikšmingiausių kultūros renginių šiuo šaliai svarbiu laikotarpiu. Juolab kad Belgija yra savotiška ES sostinė, o Gentas – vos už pusšimčio kilometrų nuo Briuselio.

Būsimoji M.K.Čiurlionio kūrinių kelionė pažadino diskusijas: ar žymiojo dailininko palikimas privalo keliauti ir būti rodomas pasauliui, ar turi būti saugomas po devyniais užraktais ne tik nuo dienos šviesos, bet ir nuo muziejaus lankytojų akių?

Didžioji M.K.Čiurlionio kūrybinio palikimo dalis saugoma ir eksponuojama Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurliono dailės muziejuje. Jo vadovas O.Daugelis turi bene daugiausia sąlyčio taškų su šiomis meno brangenybėmis. Interviu "Kauno dienai" O.Daugelis išsakė tvirtą nuomonę apie M.K.Čiurlionio darbų keliones po pasaulį.

– Vienoje interneto svetainėje neseniai pasirodė publikacija, kad po pasaulį vežiojami M.K.Čiurlionio paveikslai esą nyksta, kad neužtikrinamos tinkamos sąlygos jiems saugoti ir eksponuoti. Ar tai tiesa?

– Argi taip galima kalbėti rimtai? Knygomis, reprodukcijomis meno nepristatysi. Tik originalūs darbai daro poveikį. Tik su jais susidūręs, prikišęs nosį, meno mylėtojas gali pasakyti, kad M.K.Čiurlionį matė.

– Papasakokite plačiau apie artimiausią parodą.

– Rugsėjo 21 d., tai yra M.K.Čiurlionio gimtadienio išvakarėse, Gento vaizduojamosios dailės muziejuje bus atidaryta paroda "Nuo simbolizmo iki abstrakcijos. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): XX a. dailės pionierius". Šis muziejus turi labai gražaus belgiško simbolizmo kūrinių. Iki šiol didžiausia M.K.Čiurlionio darbų paroda buvo surengta Paryžiuje, Orsė muziejuje, 2000-ųjų pabaigoje.

Tąkart Prancūzijoje buvo eksponuojama 90 tapybos ir septyni grafikos darbai. Į kitas parodas užsienyje buvo vežama apie 60 tapybos darbų. Gente bus eksponuojami 93 tapybos darbai. Pridėjus grafiką, eskizus, fotografijas, atvirlaiškius ir kita, iš viso susidarys 176 eksponatai. M.K.Čiurlionio darbai yra apkeliavę nemažai Europos šalių, po kelis kūrinius yra rodyta ir už Atlanto.

– Ar mums kainuos parodą išvežti į Belgiją?

– Eksponuoti kūrinius Gento muziejuje nekainuos nieko. Partneriai pasirūpins katalogu, reklamos leidiniais, straipsnių vertimu. Lietuva apmokės kūrinių transportavimo, draudimo išlaidas. Tam reikalingas specialus transportas, buvo skelbtas konkursas.

Transportavimo išlaidos, mano žiniomis, bus dengiamos iš Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai lėšų. Tai bus vienas iš svarbiausių kultūros renginių šia proga. Tiesa, buvo atvejų, kai kūrinių pervežimo išlaidas apmokėdavo parodą priimanti pusė. Dabar darbus nuvežti ir parvežti kainuos apie 120 tūkst. litų. Visi darbai yra apdrausti. Vienas žymiausių M.K.Čiurlionio kūrinių – ant drobės tempera tapyta didžiausia jo kompozicija "Rex" apdrausta 1 mln. litų. Visi į Belgiją iškeliausiantys eksponatai iš viso apdrausti 79 mln. litų.

– Kodėl reikia rodyti didžiojo lietuvių menininko kūrinius svetur?

– Mūsų valstybė labai mažai žinoma Europoje. Jei ji rodo savo kultūrą geriausiuose muziejuose, tai daug pasako apie šalį. 1992 m. M.K.Čiurlionio darbų paroda buvo atidaryta Japonijoje. Tąkart į parodos Japonijoje atidarymą buvo pakviestas net šios šalies imperatorius. Atvykęs su imperatoriene, jis parodoje praleido ne 40 minučių, kaip buvo numatyta, o pusantros valandos. Itin svarbios pasaulio valstybės vadovas žino apie M.K.Čiurlionį!

Šis mūsų menininkas – tikras ambasadorius, jis nepaprastai daug prisideda kuriant  valstybės įvaizdį. Žinoma, nereikia norėti, kad visi apie M.K.Čiurlionį žinotų, mylėtų. Jis yra tam tikros epochos dailininkas, trumpai gyvenęs. Antra vertus, labai svarbu, kad mes šio dailininko darbus gerai prižiūrėtume ir kokybiškai pristatytume.

– M.K.Čiurlionio kūrinių šventovė yra Kaune. Galbūt yra užsieniečių, kurie vien tik dėl galimybės pamatyti lietuvių genijaus darbus atvyksta į Lietuvą? Ar vis dėlto efektyviau atvežti darbus į jų gyvenamą šalį?

– Dėl galimybės pamatyti kokius nors meno kūrinius specialiai į svečią šalį važiuoja nebent menotyrininkai, muziejininkai. Šiuolaikinio meno mėgėjai traukia į Veneciją, kur vyksta didžiausios meno fiestos. Na, o turistai į kokią nors šalį vyksta ne dėl vieno muziejaus. Taip pat ir atvykstantieji į Lietuvą siekia pamatyti ne vien M.K.Čiurlionį.

– Ar yra M.K.Čiurlionio paveikslų užsienio muziejuose?

– Du paveikslus turi Rusų muziejus Sankt Peterburge, dvi pastelės yra Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje, vienas paveikslas ir etiudas saugomi Varšuvos nacionaliniame muziejuje. Beje, keli iš šių darbų yra nuolatinėse ekspozicijose.

– Ar visur užtikrintos tinkamos sąlygos šiems trapiems darbams saugoti, eksponuoti?

– Visuose muziejuose aplinka atitinka nustatytus drėgmės, temperatūros, apšvietimo standartus. Rekonstravus muziejaus Kaune priestatą, kuriame pristatoma M.K.Čiurlionio tapyba ir grafika, apšvietimas pakito. Nebeliko bendro apšvietimo, kiekvienas paveikslas apšviestas atskirai. Akiai geriau taip žvelgti į kūrinius, tačiau gali susidaryti įspūdis, kad paveikslai apšviesti ryškiau, nei buvo anksčiau. Iš tikrųjų anksčiau buvo tris kartus daugiau šviesos, tik ji buvo išsklaidyta.

Bėda dėl M.K.Čiurlionio palikimo yra ta, kad daugelis jo darbų yra nutapyti ant popieriaus ir yra jautrūs šviesai. Naujoviškos, juos apšviečiančios lempos yra su ultravioletinių spindulių filtrais. Paveikslai įrėminti su specialiais antirefleksiniais stiklais. Vežant darbus kiekvieno iš jų būklė yra aprašoma, o nuvažiavus į vietą, dėžės ne iš karto atidaromos: parą leidžiama jiems aklimatizuotis, tada juos dar kartą apžiūri restauratoriai. Mūsų reikalavimu, Gento muziejuje M.Čiurlionio darbams bus sukurtas atitinkamas apšvietimas.

– Kas bus rodoma Kaune, kai žymiausi M.K.Čiurlionio darbai bus iškeliavę?

– Turime M.K.Čiurlionio darbų, kurie rečiau rodomi, – jie papildys ištuštėjusią ekspoziciją. Šis dailininkas kūrė tik šešerius metus, labiausiai vertinama vėlyvoji kūryba. Nuolatinėje ekspozicijoje stengiamės parodyti ją nuosekliai. Kol nebus pagrindinių kūrinių, bus rodoma daugiau ankstyvojo laikotarpio darbų, daugiau pastelių, kurių išvežama labai nedaug.

– Fotografijos taip pat įtrauktos į būsimą parodą?

– Bus ir fotografijų, bet jos ne originalios, o perfotografuotos. Tik 2011 m. nupirkome iš šeimos menininko darytų nuotraukų albumą. M.K.Čiurlionis buvo labai geras fotografas, turėjo akį, jo nuotraukos – tikrai gilios. Kai kuriuose darbuose atsispindi panašūs motyvai kaip ir paveiksluose. Nuotraukos – tarsi dokumentai, parodantys, ką savo akimis matė menininkas. Be to, yra galimybė matyti, kaip atrodė pats kūrėjas.

– Ar šio lietuvių dailininko paveikslai nėra vagių taikinys?

– Neįsivaizduoju, kad M.K.Čiurlionio paveikslai kur nors rinkoje galėtų būti parduodami. Tada, kai jo amžininkai aukcionuose pardavinėjo paveikslus, M.K.Čiurlionio ten nebuvo. Nėra jo darbų kainos. Ir dabar tarptautinėje rinkoje kaip vertybė jie neegzistuoja. Tai nereiškia, kad jo darbai nebuvo vertinami. Dar dailininkui esant gyvam jo paveikslai dalyvavo ne vienoje parodoje. Dar viena M.K.Čiurlionio kūrybos problema – pavieniai jo darbai nesižiūri. Net garsusis paveikslas "Rex" vienas kabėdamas ant sienos atrodys ištrauktas iš konteksto. Turi būti filosofinė, idėjinė visuma. Jeigu M.K.Čiurlionio darbus norime rodyti, reikia tai daryti gerai.

– Nenuginčijama, kad M.K.Čiurlionis yra reikšmingiausias Lietuvos menininkas. Ar pakankamai dėmesio skiriama muziejui, kuriame saugoma didžioji dalis jo palikimo?

– Esame muziejus kaip ir kiti – išgyvename nepriteklius. Gaila, kad mūsų situacija nėra tokia palanki kaip Valdovų rūmai. Mūsų muziejininkų algos nedidelės, tenka krapštyti lėšas muziejaus pastatams šildyti. Atsiranda visokių išlaidų. Pavyzdžiui, fonduose įrengta dujinio gesinimo sistema, neseniai reikėjo naujai pripildyti balionus – vieną jį pripildyti specialiomis dujomis kainuoja daugiau kaip 10 tūkst. litų. Patys turime rasti lėšų. Gerai, kad ateina nemažai lankytojų ir atneša pinigėlių, ypač vasaros sezonu. Dar užsidirbame iš reprodukcijų, suvenyrų, albumų.