Spektaklis „Jūra“, sukurtas choreografės, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Birutės Letukaitės, per garsą ir judesį atveria šiuolaikinės visuomenės kraštovaizdį. Gyvai atliekama M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, atliekama Kauno miesto simfoninio orkestro, diriguojant Martynui Staškui, tampa kūnišku, galingu atsaku į šiandienos pasaulio skausmą – ekologinį, emocinį ir geopolitinį.

Jūra – tai mes

Jūra šiame spektaklyje – nebe tik gamtos metafora. Ji tampa gyvu organizmu, atspindinčiu žmonijos sąžinę. Tai – atminties klodas, kuriame susikaupusios ne tik žuvusių laivų nuolaužos, bet ir mūsų laikų nuodai: cheminiai ginklai, radioaktyvios atliekos, ignoruojamos klimato krizės ženklai.

Tačiau jūra liudija ir daugiau – geopolitines įtampas, kylančias aplink ją, karinius konfliktus, ekonominius susidūrimus ir baimę, kurią jaučia visuomenės, gyvenančios šalia jos krantų.

Baltijos jūra, anksčiau buvusi jungtis, šiandien tampa fronto linija tarp šalių, ideologijų, vertybių.

Spektaklis išryškina jūrą kaip visuomenės kolektyvinės pasąmonės veidrodį. Tai vieta, kurioje kaupiasi ne tik fizinė, bet ir emocinė tarša – nerimas, nejautra, informacinis triukšmas, vidiniai karai. Jūros bangų plakimas tampa mūsų vidinių būsenų aidu.

Ar atpažįstame jūros šauksmą, kuris šiandien skamba nebe kaip poezija, o kaip įspėjimas?

Kai M. K. Čiurlionis kūrė „Jūrą“, pasaulis alsavo kitaip. Gamta buvo prieglobstis, ne grėsmė.

Šiandien – viskas pasikeitę. Laikmetis, kupinas ekologinio nestabilumo, klimato katastrofų, energetinio šantažo ir politinio netikrumo, formuoja mūsų jauseną. Mes gyvename ant tiksinčios bombos – tiek tiesiogine, tiek metaforine prasme.

Birutės Letukaitės vizija – poetiška ir skausminga elegija Baltijai, alsuojančiai nebe gyvybe, o neviltimi. Spektaklis „Jūra“ virsta meniniu dokumentu, liudijančiu apie tai, kur atsidūrė žmogus – atsiskyręs nuo gamtos, nuo savęs, nuo tikrojo klausymosi.

Menas kaip pabudimas

Scenoje susilieja garsas, judesys ir tyla. Čiurlionio muzika tampa garsiniu ritualu, šokio kvietimu grįžti į jautrumą.

Jūra čia – ne peizažas, o balsas. Ji gieda, šaukia, verkia. Ji tampa personažu, istorija, liudijimu. Galbūt dar ne viskas prarasta?

Gal menas vis dar gali pažadinti?

„Jūra“ – tai šokis, išplaukiantis iš judesio, gimstantis iš atminties, virstantis klausimu: ar dar mokame girdėti jūros balsą?

Šis spektaklis pristatomas bendradarbiaujant su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Kūrybiniai partneriai – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla ir Miko Petrausko scenos menų mokykla.

Spektaklio kūrybinė komanda:

Idėja, režisūra, choreografija: Birutė Letukaitė

Dirigentas: Martynas Staškus

Muzika: M. K. Čiurlionis

Atlikimas: Kauno simfoninis orkestras 

Šviesų dailininkas: Vilius Vilutis

Kostiumai: Eglė Sakalaitė, Birutė Letukaitė

Šoka: Kauno šokio teatras „Aura“; Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Miko Petrausko scenos menų mokyklos, „Aura“ šokio studijos auklėtiniai

Trukmė: 50 min.

Data: 2025m. spalio 2 d.