Filmo „Geras gyvenimas“ režisierės klausia, kur yra riba tarp darbo ir gyvenimo?

Premjeroje apsilankė Dominykas Vaitiekūnas, Jolita Vaitkutė, Mykolas Vildžiūnas, Živilė Kropaitė–Basiulė, Jolanta Rimkutė.

2022 m. tarptautiniame Kanados dokumentinių filmų festivalyje „Hot Docs“  ir  tarptautiniame Geteborgo kino festivalyje pristatytas filmas „Geras gyvenimas“ – tai skvarbus žvilgsnis į šiandien lyg virusą skirtingose pasaulio šalyse populiarėjantį startuolį – bendruomenišką būstą (ang. co-living), kuriame kiekvieno asmeninis gyvenimas tampa verslu, o verslas – gyvenimu, kuriame visus jungia vienas tikslas – siekti maksimalios savirealizacijos sumažinant savo poreikius iki miego kapsulės dydžio. Režisierės siekia kritiškai pažvelgti į bendruomeniško būsto startuolių modelį ir antreprenerystės sampratą ir klausia, kas nutinka, kai verslo kalba tampa asmenybės dalimi, o bendruomenė virsta preke?

„Šis filmas prasidėjo kaip pokalbis, kuris tęsėsi viso projekto metu. Su filme dalyvaujančiu entrepreneriu Gustavu bendravome dvejus metus, susitikdavome, skaitydavome tekstus ir diskutuodavome apie verslumą. Bendraujant su kitais filmo herojais mums buvo svarbu apsilankyti jų darbo aplinkoje, vietose, kuriose kyla jų idėjos. Visų susitikimų metu stengėmės sukurti saugią aplinką, kurioje būtų galima abejoti ar kvestionuoti skirtingas pažiūras į pasaulį. Dar daugiau, norėjome pasiekti, kad dviejų skirtingų ideologinių požiūrių pokalbis būtų prasmingas“, – teigia režisierės.

„Geras gyvenimas“ – bendras Švedijos, Lietuvos ir Suomijos filmas, kurio gamybą parėmė Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kiti nacionaliniai kino fondai bei Europos Tarybos kultūros rėmimo fondas „Eurimages“.

„Gerą gyvenimą“ žiūrėkite festivalyje „Nepatogus kinas“ Kaune ir Šiauliuose. Nuo lapkričio 5 d. filmas kvies žiūrovus į išankstinius seansus-diskusijas, o nuo lapkričio 8 d. jis bus rodomas šalies kino teatruose ir kultūros centrų salėse.

Apie režisieres

Marta Dauliūtė (g. 1984 m., Šiauliuose, Lietuvoje) baigė režisūrą Valand meno akademijoje (Geteborgas) ir kartu su partnere Elisabeth Marjanović Cronvall šiuo metu vadovauja prodiusavimo agentūrai MDEMC (Stokholmas). Jos filmai „Antra klasė“ ir „Krizė. Išgyvenimo gidas“ apkeliavo filmų festivalius visame pasaulyje.

Viktorija Šiaulytė (g. 1985 m., Kaune, Lietuvoje) yra Berlyne dirbanti kuratorė ir filmų kūrėja, baigusi Kritinio rašymo ir kuravimo magistro studijas. Kaip nepriklausoma kuratorė ir prodiuserė, Viktorija dirba šiuolaikinio meno, architektūros ir kino srityse. Į bendrą kino projektą atsinešusios savo profesinės srities patirtį, Marta ir Viktorija sukūrė kino ribas pranokstantį kūrinį.

Apie „Nepatogų kiną“

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.