- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
-
Filme „Poetas“ kruopščiai atkurtas pokario laikas stebina tikroviškumu
Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, Lietuvos kino teatruose bus pradėtas rodyti istorinis vaidybinis filmas „Poetas“.
Šis režisierių Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio kino pasakojimas žiūrovus nukels į pokarį, kuriame skleidžiasi sukrečianti istorija, nutikusi dviejų žinomų Lietuvos žmonių – gabaus to meto vaikų rašytojo ir antisovietinės rezistencijos partizanų vado – gyvenime.
Anot filmo autorių, tai fikcinis pasakojimas, paremtas tikrų žmonių biografijomis. Nors žiūrovas istorinius faktus, apgaubtus scenaristų fantazijos drabužiu, gali nesunkiai priimti kaip dokumentinę tiesą. Mat siekdami kuo tiksliau atkurti pokario laikmetį, filmo autoriai stengėsi surasti autentiškų vietų, kostiumų, rekvizito, perprasti to laikotarpio žmonių gyvenimo būdą, jų elgseną, padėti aktoriams prabilti tarmiškai.
Manau filme „Poetas“ žiūrovai ras atsakymus, kokius pasirinkimus, lūkesčius ir baimes turėjo to meto žmonės ir kas tai nulemdavo. Kas slypėjo po išdavikišku pasiteisinimu – neturėjau kitos išeities.
Anot Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, atidumas istorinei tiesai filme labai juntamas: „Filmas neslysta paviršiumi. Laikmetis jame perteiktas labai kruopščiai. Iki mažiausių detalių. Per jausmus, įvykius. Batalinės scenos pasižymi tikslumu, geru šūvių ir sprogimų garso takeliu. Mūsų kinematografijoje bandymų pasakoti apie rezistenciją ir pasipriešinimą buvo. Tačiau ne visada pavykdavo atskleisti tą sudėtingą laikmetį. O juk ir tuomet žmonės gyveno, kūrė šeimas, mylėjo, nors jų gyvenimus niokojo okupantai bei kolaborantai. Manau filme „Poetas“ žiūrovai ras atsakymus, kokius pasirinkimus, lūkesčius ir baimes turėjo to meto žmonės ir kas tai nulemdavo. Kas slypėjo po išdavikišku pasiteisinimu – neturėjau kitos išeities.“
Operatorius Vytautas Plukas, kurio įspūdingą darbą po pasaulinės filmo premjeros Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ įvertino kino kritikai savo apžvalgose, prisimena, kad šio filmo kūrimo procese didžiausias jam tekęs iššūkis buvo – kuo tiksliau atkurti pokario laikotarpį. „Pirmiausia su Giedriumi bandėme ieškoti, kas Lietuvoje yra išlikę iš pokario. Žinoma, tikėjomės rasti tai, ko iki mūsų kiti kūrėjai nebuvo atradę. Autentiškus nuo to laiko nepasikeitusius miestelius ar kaimus. Bet išmaišę Lietuvą supratome, kad grynos autentikos mažai likę. Todėl teko pasitelkti kompiuterinę grafiką, valant nuo kaimų namų stogų šiferį“, – juokiasi V. Plukas.
Tačiau operatorius sako, kad visgi vienu atrastu objektu jie itin džiaugiasi: „Išvažinėjome apylinkes, kuriose kadaise gyveno poetas Kostas Kubilinskas. Ir mums pavyko atrasti namą, kuriame jis mokytojavo. Filme tas namas virto pagrindinio herojaus – poeto namais. Mums patiko mintis, kad tai bus dabartį su praeitimi siejantis objektas. Kad mes patys būsime arčiau to, apie ką pasakojame. Nenorėjome imituoti praeities. Norėjosi nufilmuoti istoriją taip, kad ji atrodytų vykstanti čia ir dabar. Abu režisieriai labai skrupulingai parinko detales. Jų apsiskaitymas ir žinios apie tą svarbų Lietuvai laikotarpį padėjo sukurti tikrai autentišką pasakojimą.“
Anot filme partizano Voverio vaidmenį sukūrusio aktoriaus Pauliaus Markevičiaus, darbas šiame filme jam buvo viena įdomiausių istorinių kelionių, kokias iki šiol teko patirti dirbant kino aikštelėje. „Partizanų laikas atrodo tarsi savotiškai „nuzulintas“ besikartojančių vardų, datų, eilėraščių, tačiau Giedrius su Vytautu man atskleidė nematytą to laiko peizažą: gilų, detalų, įvairialypį. Iki mažiausių detalių jie buvo išnarstę pokario archyvus, biografinius žmonių prisiminimus, nuotraukas, pasakojimus. Ir iš mažų dalelių sudėliojo kiekvieno mūsų kuriamų personažų portretus. Mano kurtas vaidmuo buvo sulipdytas iš kelių žinomų, tačiau skirtingas gyvenimo istorijas nugyvenusių tikrų partizanų biografijų. O, sakykim, išskirtinė vizualinė detalė – ūsai – pasiskolinta iš režisieriaus Giedriaus senelio jaunystės portreto“, – pasakoja P. Markevičius.
Studijos „A Propos“ nuotr.
Aktorius prisimena, kad ruošiantis filmavimui jam teko išmokti kalbėti dzūkiškai: „Ne tik pokariui būdingi ūsai, bet ir dzūkiška tarmė man turėjo padėti sukurti partizaną Voverį. Ir iš tiesų, kai lūpose pradėjo skambėti archajiškos dermės, pajutau, kaip pasikeitė mano laikysena, gimė specifinis, labai autentiškas personažo charakteris. Kartais ir už kadro su kolegomis „dzūkuodavome“. Su partizanų vadą vaidinusiu Dainiumi Gavenoniu iki šiol dzūkiškai pajuokaujame.“
Pasak aktoriaus, iki detalių stengiantis atkurti išnykusį pasaulį atsiranda galimybė suklysti. „Žvakės, popierius, medis, medžiagos klostė, plaukų sruoga, ką jau kalbėti apie ginklus, baldus, interjerą. Tam, kad įtikintum žiūrovą pasakojimo tikroviškumu, turi būti labai atidus detalėms. Ir čia visa filmo komanda – tiek režisieriai, tiek operatorius, tiek filmo dailininkai – padarė didelį darbą. Jiems pavyko žiūrovus perkelti į pranykusį pasaulį ir įtikinti, kad jis egzistuoja“, – sako P. Markevičius.
Filmas „Poetas“ Lietuvos kino teatruose bus pristatytas vasario 16 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno savivaldybė atšventus miesto gimtadienį: keliaujame į 616-uosius metus!7
Sekmadienį, pasibaigus tris dienas trukusiai 615-ojo Kauno gimtadienio šventei, Kauno miesto savivaldybė dėkojo visiems šventės dalyviams ir svečiams. ...
-
Kauno gimtadienio svečiai sekmadienį mėgavosi švente didžiųjų Lietuvos upių santakoje4
Tris dienas trukęs Kauno miesto gimtadienis pasak jame dalyvavusių žmonių, buvo vienas geriausiai tokio masto organizuotų renginių. ...
-
Klaipėda švenčia „Tautinių kultūrų dieną“4
Šiandien, gegužės 28-ąją, uostamiestyje vyksta tradicija tapęs festivalis „Tautinių kultūrų diena“. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, jame apstu įvairių tautinių mažumų kultūros ir paveldo akcentų, įvairiaspalvių kostiu...
-
Kaune atsisveikinta su aktore D. Rudokaite2
Nacionalinį Kauno dramos teatrą sekmadienį gaubė gedulo tyla. Paskutinį „sudie“ tarti aktorei Daivai Rudokaitei čia rinkosi ją pažinoję žmonės, tarpe kurių – nemažai žinomų vardų. ...
-
Vilniuje uždaromas tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“1
Sekmadienį baigiamuoju vakaru Vilniaus rotušėje uždaromas šių metų tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. ...
-
Dar viena netektis: mirė filmų kūrėjas R. R. Jonaitis9
Šeštadienio vakarą pranešta apie dar vieną skaudžią netektį – mirė kino menininkas Rimantas Rokas Jonaitis. ...
-
JAV sulaikyti du klimato aktyvistai, nusitaikę į E. Degas skulptūrą3
JAV penktadienį sulaikyti du klimato aktyvistai, kurie praėjusį mėnesį Nacionalinėje dailės galerijoje nusitaikė į prancūzų dailininko Edgaro Degas (Edgaro Dega) skulptūrą, pranešė amerikiečių pareigūnai. ...
-
Artimieji praneša, kur bus galima atsisveikinti su Z. Kelmickaitė21
Eidama 72-uosius metus šeštadienį Vilniuje mirė etnomuzikologė, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja, Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėja Zita Kelmickaitė. Pranešama, kur bus galima atsisveikinti su žinoma moterimi. ...
-
Skelbiama, kada bus galima atsisveikinti su „Duokim garo“ vedėju S. Kavaliausku4
Atsisveikinti su mirusiu Vilniaus etninės kultūros centro direktorės pavaduotoju ir ilgamečiu laidos „Duokim garo“ vedėju Stanislovu Kavaliausku bus galima gegužės 29-ąją, portalui lrt.lt pranešė „Duokim garo“ prodiuser...
-
Mirė „Duokim garo“ vedėjas S. Kavaliauskas34
Šeštadienį pranešta, kad mirė buvęs Vilniaus etninės kultūros centro direktorės pavaduotojas ir ilgametis laidos „Duokim garo“ vedėjas Stanislovas Kavaliauskas. ...