Kaip pranešė Kultūros ministerija, komisijos sprendimu premija laureatei paskirta už Mažosios Lietuvos tapatybės stiprinimą puoselėjant ir skleidžiant etninę kultūrą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
N. Sliužinskienė daugiau kaip tris dešimtmečius nuosekliai dirba, kad išskirtinio Mažosios Lietuvos etnografinio regiono tradicijos būtų išsaugotos, gyvuotų ir būtų perduodamos ateities kartoms.
Jos iniciatyva Klaipėdoje įsitvirtino Užgavėnių, Joninių, Šv. Martyno dienos ir kitų kalendorinių švenčių tradicijos, o etnokultūros centre suburti folkloro ansambliai įvertinti aukščiausiais Lietuvos nacionalinio kultūros centro mėgėjų meno apdovanojimais – „Aukso paukštėmis“.
N. Sliužinskienė inicijavo ir nuo 1992 m. vadovavo rengiamam tarptautiniam folkloro festivaliui „Parbėg laivelis“, o nuo 2017 m. – unikaliam nematerialaus kultūros paveldo festivaliui „Lauksnos“, kuriam suteiktas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažas.
Ypatingas N. Sliužinskienės nuopelnas – praktinis indėlis į nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimą ir įtvirtinimą nacionaliniu mastu.
Jos iniciatyva parengtos ir į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktos net keturios su šiuo regionu susijusios vertybės – Mažosios Lietuvos delmonai, Lietuvininkų dainavimo tradicija, Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija bei Šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje.
Laureatė taip pat dirba nacionalinėse ekspertų tarybose. Tarp išskirtinių N. Sliužinskienės darbų – svarbus indėlis kuriant Mažosios Lietuvos etnografinio regiono heraldiką. Šis dešimtmetį trukęs procesas 2024 metais sėkmingai vainikuotas prezidento dekretu.
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos tikslas – įvertinti žmonių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, taip pat reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Naujausi komentarai