Portretas interjere

Bangų skambesys - ne tik festivalyje

Akademinę muziką populiarinanti „Skambančios bangos“ meno vadovė Vita Petrauskaitė laisvalaikiu mėgsta klausytis džiazo. Vytauto LIAUDANSKIO nuotrauka

Jaunųjų atlikėjų festivalio „Skambanti banga“ meno vadovė Vita Petrauskaitė nedejuoja, kaip dauguma rengėjų, kad mažai atseikėta biudžeto pinigėlių, kad rėmėjai nedosnūs. Jos teigimu, ir nedidelės lėšos gali sukurti spalvingą, kokybišką šventę muzikuojantiems vaikams. Visa širdimi ir toliau pasiryžusi propaguoti akademinę muziką, chorinio dirigavimo specialybę turinti moteris laisvalaikiu panyra į džiazo muzikos svaigulį. Ir bangos jai skamba ne tik kartą per metus, festivalio dienomis: pasivaikščiojimai drėgnu pajūrio smėliu, klausantis bangų mūšos, kaip ir pietūs su šeima, – kiekvieno savaitgalio ritualas.

Pateikia patraukliai

Dabartiniame Klaipėdos universitete baigusi chorinio dirigavimo specialybę su papildoma renginių organizavimo specializacija, V. Petrauskaitė pagal paskyrimą atėjo dirbti į Žvejų rūmus. Ten kartu su bendraminčiais įkūrė Vaikų muzikinį teatrą. Po 15 metų netikėtai pasuko kiek kita linkme – pradėjo dirbti su tuomet nauja sritimi – meno projektais. Nauja darbo kryptis privertė gilintis į meno vadybą, semtis žinių A. Gazariano kursuose. Prieš metus V. Petrauskaitė KU baigė ir muzikologijos magistrantūrą. „Rengiant festivalius, koncertus, būtina turėti gilesnį suvokimą apie tai, mokėti profesionaliai parašyti“,- sako moteris.

Pastaraisiais metais ponia Vita darbavosi Muzikos centre. Vienas seniausiai V.Petrauskaitės rengiamų projektų - koncertų ciklas „Muzikos laiškai“. „Manau, jog einame koja į koją su laiku, stengiamės, kad akademinė muzika būtų patraukli, nebrukama per jėgą“,- teigia moteris, pagal A.Vivaldžio muziką surengusi projektą su mimu A. Mažonu. V. Petrauskaitė pasakoja, jog akademinę muziką stengiasi atskleisti per žodį, per žaidimą. Sutapimas ar ne, tačiau A.Vivaldžio muzika V. Petrauskaitei dažnai tampa savotiška mokomąja priemone. Keletą metų Žvejų rūmuose su vaikais rengė madų demonstravimą pagal A.Vivaldžio „Metų laikus“. A. Mažonas projekto įgyvendinimui taip pat pasirinko A. Vivaldį. Šio kompozitoriaus žinomiausias kūrinys „Metų laikai“ bus atliekamas ir „Skambančios bangos“ finaliniame koncerte.

Siekia kokybės

V. Petrauskaitę labiausiai domina akademinė muzika, kuri reikalauja tam tikro muzikinio pasirengimo. Tačiau ir tai, jog dabar jaunus žmones labiau traukia popsas, jos teigimu, normalu. Moteris džiaugiasi, kad vaikai ateina į „Muzikos laiškų“ ciklo koncertus. Galbūt jie suklysta, įvardindami V. A. Mocarto kūrinio žanrą ar pavadinimą. Tačiau pašnekovei smagu, kad jie bent žino V. A. Mocartą. „Akademinė muzika nėra masinė kultūra“,- sako „Skambančios bangos“ meno vadovė. Todėl ją „vynioti“ į spalvingus reklaminius popieriukus gal net nedera. Nepaisant to, kad „Skambanti banga“ propaguoja akademinę muziką, V. Petrauskaitė džiaugiasi, kad festivalis turi savo klausytoją, kuris laukia kiekvieną pavasarį maždaug 300 dalyvių sutraukiančio renginio.

Apie „Skambančią bangą“, jaunuosius muzikantus festivalio vadovė pasakoja su užsidegimu.Patvirtina, jog dirba ne tik nuoširdžiai, bet ir atsakingai, daug reikalaudama ne tik iš kitų, bet ir iš savęs. Nesvarbu, kad dalyviai - vaikai. Turi būti ir geras garsas, ir puikus apšvietimas. Moteris skaito, domisi, važinėja po panašius šalies renginius, klausosi muzikos. Ir siekia, kad kiekvienas festivalis būtų vis kitoks. O tai, anot pašnekovės, kai kuriems pedagogams nepatinka, per sunku. Jiems patogiau eiti jau pramintais takais. Šįkart „Skambančios bangos“ atlikėjų pedagogai įstatyti į labai griežtus rėmus. Tačiau apie kitų metų festivalio gaires, nuostatus sužino praėjus mėnesiui, dviem po renginio.

Klauso džiazo

V. Petrauskaitė prisimena, pasibaigus VII „Skambančiai bangai“, svajojo, kad VIII gros vaikų simfoninis orkestras. Tačiau, išgirdusi puikiai muzikuojantį E.Balsio menų gimnazijos kamerinį orkestrą, nusprendė, kad jis turi atsirasti festivalio programoje. „Manau, kad „Skambanti banga“ uždegė muzikos besimokančius mokinius ir jų mokytojus. Visos būsimų festivalių vizijos siejasi su Muzikos centro koncertų sale, kuri dabar remontuojama, su geru fortepijonu, kurį miesto meras pažadėjo nupirkti. Jau galvoju apie festivalio dešimtmetį, kuris ne už kalnų. Turiu daug minčių, norisi festivalį surengti tikrai įspūdingą“, - dalijasi svajonėmis ponia Vita.

Paklausta, ar dar lieka noro klausytis muzikos laisvalaikiu, pašnekovė prisipažįsta, kad namuose dažniausiai klausosi to, ko klausosi jos sūnus, S. Šimkaus konservatorijos studentas. Tai geras džiazas. Kitas poniai Vitai mielas laisvalaikio praleidimo būdas – savaitgalio pasivaikščiojimai prie jūros. Ir aistra megzti. „Vakarais sėdžiu prie televizoriaus ir mezgu, mezgu, mezgu... Man patinka ne tik mezgimo procesas, bet prieinamas būdas atrodyti originaliai“, - šypsosi festivalio meno vadovė, pripažįstanti, jog originalumo siekia ne tik apranga, bet ir darbu. Gal todėl kiekvienoje „Skambančioje bangoje“ stengiasi išgirsti naujas dermes ir nekartoti to, kas jau buvo padaryta.