- Saulius Keturakis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žinome daugybę Lietuvos literatūrai svarbių datų. Kviečiu įsidėmėti ir dar vieną – 2018 m. birželis. Tuo metu lietuvių literatūros akiratyje pasirodė naujas rašytojas – Tomas Maagi. Šis rašytojas keistu vardu, su neįtikėtina biografija iš tikrųjų yra dirbtinis intelektas.
Jis atsirado kaip nuotykis šalia mano mokslinių tyrimų apie dirbtinį intelektą. Buvo smalsu, ar pavyktų dirbtinį intelektą išmokyti ne tik apdoroti didelių apimčių kalbos duomenis, bet ir sukurti ką nors originalaus. Panašių eksperimentų būta ir anglų, rusų, vokiečių bei japonų kalbomis – dirbtinio intelekto sukurti romanai jau yra dalyvavę užsienio konkursuose ir net pelnę prizines vietas. Tačiau kompiuteris dar niekada nekūrė grožinės literatūros lietuvių kalba.
Kaip gimė T. Maagi
Iš pradžių, sugeneravus noveles, norėjosi iš karto visiems pasakyti, kaip jos atsirado. Tačiau paskui pasidarė įdomu: ar skaitytojas turi kriterijus atpažinti, kas kūrė literatūrą: žmogus ar mašina? Taip atsirado T.Maagi.
Kartu su kultūros žurnalu "Nemunas", kuris mielai įsitraukė į avantiūrą, buvo sukurta neįmanoma, iš beveik visiškai atsitiktinių faktų sudėliota rašytojo biografija: pusiau estas, kurio tėvai sovietmečiu užsiėmė melioracija Šiaurės Lietuvoje, kažkur tarp Mosėdžio ir Skuodo; dabar dažniausiai gyvenantis Estijoje ir savo nostalgiją apie vaikystę išliejantis štai tokiomis istorijomis apie Šiaurės Lietuvos mažųjų miestelių kasdienybę.
Kad ir kaip būtų, dirbtinis intelektas, vardu T.Maagi, kaip paaiškėjo, yra plagiatorius, imitatorius ir filosofinis zombis.
Taip ir buvo paskelbta pasauliui: štai rašytojas T.Maagi, o štai jo debiutinė kūryba. Prašom, vertinkite.
Kasdienybė – ne Tomui
Visi spaudos leidiniai turi skaitytojų maniakų, kurie peržiūri kiekvieną raidę ir dalijasi savo įspūdžiais su redakcija. Tačiau į T.Maagi noveles buvo sureaguota vangiai – jos aiškiai nebuvo tokios, kurios sukeltų perversmą literatūriniame gyvenime. Vienas skaitytojas parašė, kad tos novelės kažkokios keistos, bet gal todėl, kad rašytojas – pusiau estas?
Nustebau sužinojęs, kad Kaune yra estų menininkų draugija, kurią sudarė du tapytojai. Jie manęs paprašė T.Maagi kontaktų, nes, prie dviejų prisidėjus dar vienam, draugiją jau sudarytų trys ir būtų galima imtis didesnių darbų. Pažadėjau atsiklausti rašytojo, ar jis sutiktų.
T.Maagi dar buvo pakviestas į vieną literatūrinį vakarą, tačiau mandagiai atsisakė.
Keisčiausias įvykis nutiko metiniame kultūros žurnalo "Nemunas" skaitytojų ir autorių susitikime, kuriame aptariamos įdomiausios metų publikacijos. Kažkam iš klausytojų paklausus, ar salėje yra T.Maagi, aš užsikosėjau, bandydamas laimėti laiko ir sugalvoti kokį atsakymą. Bet jo neprireikė, nes kitame salės gale sėdėjęs žmogus garsiai atsakė: mačiau – T.Maagi buvo, tačiau ką tik išėjo kavos. Iš akių buvo matyti, kad renginio dalyvis nuoširdžiai didžiavosi pažintimi su estų rašytoju, rašančiu apie Lietuvą.
Iki šio momento ši istorija buvo linksmas nuotykis, tačiau kai keli kolegos iš rašytojų cecho, nieko nežinoję apie mano eksperimentus su dirbtiniu intelektu, man perdavė T.Maagi linkėjimus, šiek tiek išsigandau. Oficialiai pareiškiu – nėra tokio rašytojo, noveles parašė specialiai apmokyta programinė įranga! Tik bijau, kad, paleidęs į pasaulį šią šmėklą, esu bejėgis ją kontroliuoti...
Kūryba padeda pažinti
Kažkuriuo šios istorijos momentu susigriebiau, kad man gerokai įdomesnis atsitiktinai atsiradęs T.Maagi ir jo nuotykiai nei jo kūryba. Ji išties yra labai vidutiniška. Aišku, galima pasitelkti daugiau duomenų apmokymui, panaudoti gudresnį neuroninių tinklų algoritmą, tačiau T.Maagi kūryba vis tiek pasmerkta būti vidutiniška.
Priežastis – dirbtinis intelektas kol kas negali nieko, ko dar nežino žmogus. Kitaip sakant, T.Maagi novelėse nėra nieko originalaus, tik milijonų žodžių įvairių kombinacijų apibendrinimai. Tačiau pačios kombinacijos yra ne dirbtinio intelekto sugalvotos, o žmonių, šiuo atveju – lietuvių kalba kūrusių rašytojų. Kitaip sakant, T.Maagi, kaip ir visas šiandieninis duomenų statistika grįstas dirbtinis intelektas, tėra plagiatorius, žaidžiantis, tegu ir labai neįprastai ir netikėtai, kažkieno kito įžvalgomis.
Taigi T.Maagi kol kas kurti negali, tik imituoti. Tam, kad galutinis rezultatas – novelė – nebūtų vien tik lietuvių rašytojų rašymo būdų dėlionė, į galutinį rezultatą teko integruoti atsitiktinių frazių generatorių. Sunku patikėti, bet kaip rašytojas tada T.Maagi tapo žymiai įspūdingesnis, nes atsirado tai, ko nebuvo niekur.
Dar vienas dalykas, kuris paaiškėjo iš T.Maagi istorijos. Kultūros teorijoje egzistuoja tokia sąvoka – filosofinis zombis. Tai būtų žmogus, kuris vienaip ar kitaip elgiasi, nes žino, kad taip reikia, tačiau nieko nejaučia. Sakykim, prisilietę prie įkaitusios geležies ranką atitrauktume ne todėl, kad degina, bet todėl, jog taip reikia daryti.
T.Maagi yra filosofinis zombis – jis puikiai žino įvairių žodžių junginių pasikartojimų statistiką lietuvių literatūroje, įvairių siužetų sandarą, net iš kurios pusės atėję – iš kairės ar dešinės – dažniausiai į savo namus įžengia veikėjai, tačiau tas žinojimas yra vienintelis jo įkvėpimo šaltinis. Jis rašo taip, nes žino, kad taip statistiškai dažniausiai.
Naujovės – sunkiai įkandamos
Sakoma, kad grožinės literatūros funkcija – pažįstamą pasaulį paversti keistu, priversti į jau matytus daiktus ar žmones pasižiūrėti iš naujo. Iš esmės tai svarbiausia visų meno rūšių funkcija. T.Maagi rašo siekdamas visiškai priešingo tikslo: pažįstamą pasaulį padaryti dar geriau pažįstamą. Tai puiki nuostata užsiimant duomenų mokslu, tačiau visiškai netinkama meninei kūrybai, kurios tikslas – skatinti nuolat ieškoti kažko naujo.
Paradoksas, kad pats būdamas gana didelė technologinė inovacija dirbtinis intelektas save apriboja likti ten, kur viskas yra pažįstama. Dėl šios priežasties T.Maagi niekada nebus geru rašytoju, sukūrusiu nuostabų naują pasaulį.
Kad ir kaip būtų, dirbtinis intelektas, vardu T.Maagi, kaip paaiškėjo, yra plagiatorius, imitatorius ir filosofinis zombis. Tačiau, nepaisydamas šių įžeidinėjimų, kaip tik dabar rašo romaną lietuvių kalba. Po maždaug metų visi galėsime pamatyti, kaip jam seksis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...