- Kauno rašytojų vardu Vidmantas Kiaušas-Elmiškis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mielas jubiliate, poete Vladai Baltuškevičiau, esi viena iš Kauno legendų, nors tarp tavo įrudusių pirštų senokai nesmilksta neužgęstanti cigaretė, rečiau gurkšnoji tirpią kavą, nors plačiais žingsniais, energingai mosikuodamas rankoje suspaustu laikraščiu, žurnalu ar knyga nebeapeini miesto redakcijų klausdamas, ar pasirodė publikacijų, kuriose esi recenzuojamas, minimas, cituojamas.
Regis, sėsliai gyveni ramias dienas, tačiau tavo kambaryje Briedžio gatvėje aplinka nekinta: visur mašinraščiai ir mažomis, sunkokai įskaitomomis raidėmis primarginti rankraščiai, liudijantys neslopstantį kūrybinį vyksmą, ir knygos, knygos, knygos... Pritutintos lentynos, apkrautas stalas ir kėdės, marguoja viršeliai ant lovos.
Kai su muziejininku, poetu Alfu Pakėnu užsukame pas tave, smalsauji, kas įdomesnio girdėti, kokios ir kieno knygos pasirodė, ką spausdina "Kauno diena", "Nemunas", "Literatūra ir menas", "Metai". Klausi, kad klaustum, nes pats gerai žinai, – turi rūpestingą seserį Onutę, tad spauda ranka pasiekiama, o ir mes neslapukaujame, apie šį bei tą paskambinę, kaip tu, tęsdamas raides sakai, informuojame. Viskas, Vladai, menininkų pasaulyje vyksta teisingai arba ne, kaip galbūt apibendrintų neseniai tokias kaip tavosios sukaktuves atšventęs humoristas Jurgis Gimberis.
Nedaug, Vladai, poetų kaip tu, kurie gyvena išskirtinai literatūros pasaulyje, kasdien rašo, skaito ir iki besišypsančio graudulio nieko neišmano apie įprastos aplinkos realybę; nei po parduotuves marširuoja, nei nervingus kainų šuolius stebi. Svarbiau kas kita. Net plačiai pasidairę, nedaug rasime žmonių, kurie turi tokią fenomenalią atmintį; Alfas padeklamuoja vieną eilutę iš prieš kelis dešimtmečius sukurto tavo eilėraščio, ir klausomės, kaip neužsikirsdamas deklamuoji posmą po posmo.
Kavinukėje sutikta rašytoja Dovilė Zelčiūtė nudžiugo, kad netrukus susibursime Maironio namuose, kur vyks tavo kūrybos vakaras, o parėjęs į darbą radau tokį jos laiškelį tu, kurį ir pagarsinu: "Savo jaunystės neįsivaizduoju be tavo, Vlado Baltuškevičiaus, figūros Kaune ir lietuvių poezijoje. Ir be tavosios lyrikos. Stulbinamo grožio poemą "Meilės portretas" mes, hipių kartos ir Kauno kavinaitės prie Varpų "Kava–ledai" ir Menininkų namų jaunimėlis, deklamavome atmintinai, vis ištraukdami iš poemos vieną ar kitą strofą: "Paklausyk!"
Man ir dabar dažnai suskamba tavo eilutės "(...) O Maja, Nausikaja" arba "(...) nusiraminimo niekad nebus / mielas, per Vėlines / ateik į kapus"... Arba "(...) Lelija, erškėti / jums neatsižiūrėti". Tu gal esi vienintelis iš man pažįstamų poetų, valandomis galintis atmintinai deklamuoti savo (ir ne tik) kūrybą, perskaitantis vos ne visus kolegų poezijos rinkinius. Jie "palieka įspaudus manyje", – teigi. Kūryba ir poezija mums tėra gal vienintelė erdvė, kurioje jaučiamės saugūs, turintys savo vietą ir drąsiai rašantys savo vardą. Kad ir kokios erčios prieš akis vertųsi. Švelnių ir dosnių tau kūrybos akimirkų, Vladai."
Kitąmet bus keturiasdešimt metų, kai išleidai debiutinį eilėraščių rinkinį "Saulės židinys"(1975), būta solidžios rinktinės "Proregiai" (1999), visus nustebinai prieiliavęs ironiškų epitafijų gyviesiems "Mano memoriumas" (2009). Tos epitafijos kai kuriuos neturinčius humoro jausmo autorius trikdė ir pykdė, kiti laukė, smalsavo, kaip čia patekus į Vlado akiplotį...
Rašytojas Petras Palilionis taip sako apie Tavo, Vladai, kūrybą: "Daiktan susipynusios etika ir estetika praturtino lietuvių literatūrą gera dešimtimi ryškių knygų – poezijos rinkiniais, poezijos ir prozos vertimais, įžvalgiomis, retomis (tuo labiau vertingomis) recenzijomis."
Neįsijautrink, jubiliate, paminėsiu ir vieną, nors kiekviename gyvenime jų būna dešimteriopai daugiau, neteisybę. Skaitytojai ir rašytojai gerai žino V.Baltuškevičiaus kūrybą, tik įvairiausių premijų skyrėjai daugel metų žvalgėsi prisimerkę, dėl sunkokai suvokiamų motyvų aplenkdavo tavo vardą. Tai nagas, kurį dailininkas Gintaras Slavinskas įamžino grafikos lakšte, per ilgas (nors poetas Viktoras Rudžianskas teigia panašų pirštą paveiksle matęs net Paryžiuje), tai, neduok Dieve, mūzų numylėtinis prie mikrofono pasakys sakinį pro šalį. Tačiau visi žinome – jeigu žmogui leista kalbėti ne šiaip išstenėtomis, o pašaukimo akimirką užrašytomis eilėmis, nedera baugintis atsitiktinai išsprūdusių jo žodžių...
Esama, mielas Vladai, įvairių linksmų nutikimų, literatūrinių anekdotų, kurių personažą nesunkiai atpažįstame. Ypač Kaune. Pats nemačiau, bet girdėjau, kad anuomet, kai į teatrus patekti būdavo įmanoma atkentėjus eilę prie kasų, per premjerą scenos kamputyje, šalia kulisų, sėdėjo barzdotas poetas ir traukė dūmą. Žiūrovai galvojo, kad tas personažas žengs tarp veikėjų, prabils... Supykusio režisieriaus reakcija buvusi audringa...
Poetas, kurio kabinetas – Laisvės alėja, taigi – Gintaras Patackas, šiuo metu nuniręs į poemos "Mažoji dieviškoji Co" antrąją dalį, gurkšnodamas kavą ir vieną po kitos plėšdamas plonas cigaretes, nustebo: "Vladui jau 75-eri? Seniai jį mačiau... Pasveikinti sukaktuvininką eiliuotai? Kad mano mintys kitur... Na, gerai!
Mes mylime tave o mielas Vladai
Su jubiliejum sveikinam tave
Poezijos derlingų linkim metų
Strėlių Amūro ir geros sveikatos
Kavos ir cigarečių ir arbatos
Gražių merginų daug dar tebūnie
Bernioke Suvalkijos lygumų
Pašvilpauki joms naktį prie namų
Ir nepamiršk pasakyti, kad Baltuškevičius – tikrosios Kauno bohemos poetas!"
Ne, Vladai, vertimų nepamiršome. Tavo bičiulis A.Pakėnas rašo: "V.Baltuškevičius – tikras, subtiliai ir skaudžiai pasaulį jaučiantis poetas, talentingas vertėjas. Dar jaunystėje, kai nebuvo išleidęs nė pirmosios knygos "Saulės židinys" (1975), jis išvertė Šotos Rustavelio epą "Karžygys tigro kailiu", kuris, deja, nebuvo išspausdintas. Netrukus, 1974 m., pasirodė poeto ir vertėjo Jono Graičiūno vertimas... V.Baltuškevičius yra vertęs ir spausdinęs nemažai rusų poetų ir prozininkų kūrybos." Kas dar? Žinoma, garsusis prancūzas Charles’is Pierre’as Baudelaire’as, kurį prakalbinai lietuviškai, ir "Piktybės gėlės", regis, sulaukė dviejų leidimų.
"Rašau taip, kaip kalbu", – esi ne kartą sakęs. Laukiame, sukaktuvininke Vladai, tavo naujos lyrikos knygos. Pasišnekėkime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verkių dvarvietės parke Vilniuje archeologai rado XIII–XIV amžių kapus
Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai kasinėdami šiaurės vakarų parko dalyje aptiko XIII–XIV amžių moterų kapus, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muzie...
-
J. Jackson romanas „Ananasų gatvė“ – humoro kupinas žvilgsnis į turtus ir prabangą
Jenny Jackson debiutinis romanas „Ananasų gatvė“ (lietuviškai ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, iš anglų kalbos vertė Emilija Visockaitė) puikiai atspindi dažnai komišką pasakišk...
-
Sulaukusi 92 metų mirė Nobelio premijos laureatė, kanadiečių rašytoja A. Munro
Sulaukusi 92 metų mirė Nobelio premijos laureatė Alice Munro, garsėjusi savo apsakymų meistriškumu, antradienį pranešė jos redaktorė. ...
-
L. L. Plioplytė į Lietuvą sugrįžo su nauju kūriniu – įvyko filmo „Mėnesinės“ premjera5
Antradienio vakarą svečiai raudonu kilimu skubėjo į filmo „Mėnesinės“ premjerą. ...
-
Prancūzijoje atidarytas Kanų kino festivalis
Prancūzijoje antradienio vakarą atidarytas 77-asis Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų. ...
-
Festivalyje „Tautinių kultūrų diena“ – siurprizai1
Kitą savaitgalį uostamiestyje vyks tradicija tapęs festivalis „Tautinių kultūrų diena“. Kaip ir kasmet, klaipėdiečiams ir miesto svečiams tai bus proga susipažinti su Klaipėdoje gyvenančių tautinių mažumų tradicijomis, kultūriniu p...
-
Karališkasis mecosopranas dama S. Connolly: scenoje man svarbiausia atskleisti savo personažo esmę
Gegužės 31 d. Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu si...
-
Fotografija kaip būdas tyrinėti miestą
Į Kauną atkeliauja fotografijų paroda „Ki |r| timai. Žvilgsnis į Kirtimų mikrorajoną“. Vienam dinamiškiausių Vilniaus rajonų skirtame projekte – kaunietės Ievos Austinskaitės kūriniai. ...
-
Seimas svarstys siūlymą 2027-uosius metus paskelbti Memorialinių muziejų metais
Seimas imasi svarstyti iniciatyvą paskelbti 2027-uosius metus Memorialinių muziejų metais. ...
-
Prieš pat Kanų kino festivalį režisierius M. Rasoulofas pranešė palikęs Iraną
Irano kino režisierius Mohammadas Rasoulofas pirmadienį pareiškė palikęs Iraną, jis ten buvo nuteistas kalėti dėl kaltinimų sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui. ...