Atvirlaiškis legendiniam poetui V. Baltuškevičiui

Mielas jubiliate, poete Vladai Baltuškevičiau, esi viena iš Kauno legendų, nors tarp tavo įrudusių pirštų senokai nesmilksta neužgęstanti cigaretė, rečiau gurkšnoji tirpią kavą, nors plačiais žingsniais, energingai mosikuodamas rankoje suspaustu laikraščiu, žurnalu ar knyga nebeapeini miesto redakcijų klausdamas, ar pasirodė publikacijų, kuriose esi recenzuojamas, minimas, cituojamas.

Regis, sėsliai gyveni ramias dienas, tačiau tavo kambaryje Briedžio gatvėje aplinka nekinta: visur mašinraščiai ir mažomis, sunkokai įskaitomomis raidėmis primarginti rankraščiai, liudijantys neslopstantį kūrybinį vyksmą, ir knygos, knygos, knygos... Pritutintos lentynos, apkrautas stalas ir kėdės, marguoja viršeliai ant lovos.

Kai su muziejininku, poetu Alfu Pakėnu užsukame pas tave, smalsauji, kas įdomesnio girdėti, kokios ir kieno knygos pasirodė, ką spausdina "Kauno diena", "Nemunas", "Literatūra ir menas", "Metai". Klausi, kad klaustum, nes pats gerai žinai, – turi rūpestingą seserį Onutę, tad spauda ranka pasiekiama, o ir mes neslapukaujame, apie šį bei tą paskambinę, kaip tu, tęsdamas raides sakai, informuojame. Viskas, Vladai, menininkų pasaulyje vyksta teisingai arba ne, kaip galbūt apibendrintų neseniai tokias kaip tavosios sukaktuves atšventęs humoristas Jurgis Gimberis.

Nedaug, Vladai, poetų kaip tu, kurie gyvena išskirtinai literatūros pasaulyje, kasdien rašo, skaito ir iki besišypsančio graudulio nieko neišmano apie įprastos aplinkos realybę; nei po parduotuves marširuoja, nei nervingus kainų šuolius stebi. Svarbiau kas kita. Net plačiai pasidairę, nedaug rasime žmonių, kurie turi tokią fenomenalią atmintį; Alfas padeklamuoja vieną eilutę iš prieš kelis dešimtmečius sukurto tavo eilėraščio, ir klausomės, kaip neužsikirsdamas deklamuoji posmą po posmo.

Kavinukėje sutikta rašytoja Dovilė Zelčiūtė nudžiugo, kad netrukus susibursime Maironio namuose, kur vyks tavo kūrybos vakaras, o parėjęs į darbą radau tokį jos laiškelį tu, kurį ir pagarsinu: "Savo jaunystės neįsivaizduoju be tavo, Vlado Baltuškevičiaus, figūros Kaune ir lietuvių poezijoje. Ir be tavosios lyrikos. Stulbinamo grožio poemą "Meilės portretas" mes, hipių kartos ir Kauno kavinaitės prie Varpų "Kava–ledai" ir Menininkų namų jaunimėlis, deklamavome atmintinai, vis ištraukdami iš poemos vieną ar kitą strofą: "Paklausyk!"

Man ir dabar dažnai suskamba tavo eilutės "(...) O Maja, Nausikaja" arba "(...) nusiraminimo niekad nebus / mielas, per Vėlines / ateik į kapus"... Arba "(...) Lelija, erškėti / jums neatsižiūrėti". Tu gal esi vienintelis iš man pažįstamų poetų, valandomis galintis atmintinai deklamuoti savo (ir ne tik) kūrybą, perskaitantis vos ne visus kolegų poezijos rinkinius. Jie "palieka įspaudus manyje", – teigi. Kūryba ir poezija mums tėra gal vienintelė erdvė, kurioje jaučiamės saugūs, turintys savo vietą ir drąsiai rašantys savo vardą. Kad ir kokios erčios prieš akis vertųsi. Švelnių ir dosnių tau kūrybos akimirkų, Vladai."

Kitąmet bus keturiasdešimt metų, kai išleidai debiutinį eilėraščių rinkinį "Saulės židinys"(1975), būta solidžios rinktinės "Proregiai" (1999), visus nustebinai prieiliavęs ironiškų epitafijų gyviesiems "Mano memoriumas" (2009). Tos epitafijos kai kuriuos neturinčius humoro jausmo autorius trikdė ir pykdė, kiti laukė, smalsavo, kaip čia patekus į Vlado akiplotį...

Rašytojas Petras Palilionis taip sako apie Tavo, Vladai, kūrybą: "Daiktan susipynusios etika ir estetika praturtino lietuvių literatūrą gera dešimtimi ryškių knygų – poezijos rinkiniais, poezijos ir prozos vertimais, įžvalgiomis, retomis (tuo labiau vertingomis) recenzijomis."

Neįsijautrink, jubiliate, paminėsiu ir vieną, nors kiekviename gyvenime jų būna dešimteriopai daugiau, neteisybę. Skaitytojai ir rašytojai gerai žino V.Baltuškevičiaus kūrybą, tik įvairiausių premijų skyrėjai daugel metų žvalgėsi prisimerkę, dėl sunkokai suvokiamų motyvų aplenkdavo tavo vardą. Tai nagas, kurį dailininkas Gintaras Slavinskas įamžino grafikos lakšte, per ilgas (nors poetas Viktoras Rudžianskas teigia panašų pirštą paveiksle matęs net Paryžiuje), tai, neduok Dieve, mūzų numylėtinis prie mikrofono pasakys sakinį pro šalį. Tačiau visi žinome – jeigu žmogui leista kalbėti ne šiaip išstenėtomis, o pašaukimo akimirką užrašytomis eilėmis, nedera baugintis atsitiktinai išsprūdusių jo žodžių...

Esama, mielas Vladai, įvairių linksmų nutikimų, literatūrinių anekdotų, kurių personažą nesunkiai atpažįstame. Ypač Kaune. Pats nemačiau, bet girdėjau, kad anuomet, kai į teatrus patekti būdavo įmanoma atkentėjus eilę prie kasų, per premjerą scenos kamputyje, šalia kulisų, sėdėjo barzdotas poetas ir traukė dūmą. Žiūrovai galvojo, kad tas personažas žengs tarp veikėjų, prabils... Supykusio režisieriaus reakcija buvusi audringa...

Poetas, kurio kabinetas – Laisvės alėja, taigi – Gintaras Patackas, šiuo metu nuniręs į poemos "Mažoji dieviškoji Co" antrąją dalį, gurkšnodamas kavą ir vieną po kitos plėšdamas plonas cigaretes, nustebo: "Vladui jau 75-eri? Seniai jį mačiau... Pasveikinti sukaktuvininką eiliuotai? Kad mano mintys kitur... Na, gerai!

Mes mylime tave o mielas Vladai

Su jubiliejum sveikinam tave

Poezijos derlingų linkim metų

Strėlių Amūro ir geros sveikatos

Kavos ir cigarečių ir arbatos

Gražių merginų daug dar tebūnie

Bernioke Suvalkijos lygumų

Pašvilpauki joms naktį prie namų

Ir nepamiršk pasakyti, kad Baltuškevičius – tikrosios Kauno bohemos poetas!"

Ne, Vladai, vertimų nepamiršome. Tavo bičiulis A.Pakėnas rašo: "V.Baltuškevičius – tikras, subtiliai ir skaudžiai pasaulį jaučiantis poetas, talentingas vertėjas. Dar jaunystėje, kai nebuvo išleidęs nė pirmosios knygos "Saulės židinys" (1975), jis išvertė Šotos Rustavelio epą "Karžygys tigro kailiu", kuris, deja, nebuvo išspausdintas. Netrukus, 1974 m., pasirodė poeto ir vertėjo Jono Graičiūno vertimas... V.Baltuškevičius yra vertęs ir spausdinęs nemažai rusų poetų ir prozininkų kūrybos." Kas dar? Žinoma, garsusis prancūzas Charles’is Pierre’as Baudelaire’as, kurį prakalbinai lietuviškai, ir "Piktybės gėlės", regis, sulaukė dviejų leidimų.

"Rašau taip, kaip kalbu", – esi ne kartą sakęs. Laukiame, sukaktuvininke Vladai, tavo naujos lyrikos knygos. Pasišnekėkime.