Pokalbis apie tai – su Kauno rajono muziejaus direktoriumi Zigmu Kalesinsku. Muziejaus interneto svetainėje neseniai startavo nauja rubrika "Tautinis kostiumas gyvai". Šia rubrika ir to paties pavadinimo programa muziejus siekia padėti Lietuvos gyventojams pasiruošti 2018 m. švęsimam valstybės atkūrimo šimtmečiui.

– Naujoji rubrika muziejaus interneto svetainėje vadinasi "Tautinis kostiumas gyvai". Šiam kostiumui siekiate suteikti gyvybės?

– Jis jau alsuoja gyvybe: atėjo toks metas, kai tautinis kostiumas tapo įdomus daugeliui. Anksčiau daug metų jis buvo primirštas. Šioje srityje dirbo mokslininkai, muziejininkai, folkloro ansamblių nariai – nes jiems reikėjo tautinius kostiumus dėvėti, tačiau tai nebuvo aktuali tema. Vyresni žmonės kalbėdavo apie tai, kad jų močiutės, mamos turėjo tautinius kostiumus, buvo ir išlikusių nuotraukų, tačiau apie tai buvo kalbama kaip apie dalyką, kuris yra kažkur, bet ne čia, ne mūsų dienomis. Pastaruoju metu toks kostiumas tapo įdomus, žmonės ėmė norėti jį įsigyti, vilkėti per šventes. Galiausiai tautiniu kostiumu susidomėjo ir mūsų valstybės institucijos – 2017 m. Seimas paskelbė Tautinio kostiumo metais.

– Kaip ruošiatės tiems metams?

– Visų pirma, išleidome knygą "Tautinis kostiumas: atkurtas ar sukurtas", kurioje pateikiami D. ir Z.Kalesinskų aukštesniojoje liaudies amatų mokykloje sukurtų tautinių kostiumų gražiausi pavyzdžiai. Ši knyga galėtų tapti puikiu tautinio kostiumo kišeniniu vadovu. Į knygos pristatymą Raudondvario pilyje sugužėjo daugybė žmonių, nemažai – visai ne iš rajono, ne iš Kauno. Paskelbėme programą "Tautinis kostiumas gyvai".

– Ką esate suplanavę pagal šią programą?

– Kaunas, Kauno regionas yra visų keturių Lietuvos etnografinių regionų sankirtoje. Simboliška, kad čia startuoja visai Lietuvai skirta programa.

Kai kuriuos darbus jau pradėjome, juos tęsime. Kartu su Tautinio kostiumo studija esame pasiruošę rengti netikėtas nuometo užrišimo akcijas. Tokias akcijas jau darėme Raudondvaryje – žmonės nustemba, netikėtai atranda, kad nuometas yra gražu, kad jis prie šiuolaikinio drabužio gali atrodyti moderniai. Tai nereiškia, kad moterys pradės masiškai nešioti nuometus, tačiau taip XXI a. pradžioje mes atkreipiame dėmesį į tautinį kostiumą kaip įdomų objektą. Juk kaip gražiai šiandieniame lietuvių garderobe pasklido riešinės – dabar jos atrodo natūraliai prie įvairiausių, net vakarinių, drabužių. Lygiai taip pat į mūsų garderobą galėtų įeiti ir delmonas – kišenėlė daiktams susidėti, būdinga Klaipėdos krašto moterų tautiniam kostiumui. Galbūt ir nuometas atsiras mūsų nuotakų aprangoje.

– Raginate žmones per valstybės šventes vilktis tautinius kostiumus ir taip įsiamžinti?

– Taip, tokių nuotraukų laukiame, jas dėsime rubrikoje "Tautinis kostiumas gyvai". Kviečiame fotografuotis tiek Raudondvario dvare, tiek kitur ir parodyti, kad XXI a. tautinis kostiumas yra vilkimas, kad jis atrodo moderniai, gražiai ir patraukliai. Mes patys fotografuosime, kviečiame ir kitus muziejus per šventes fotografuoti žmones, vilkinčius tautinius kostiumus: ansamblius, renginių dalyvius – ir siųsti mums, Kauno rajono muziejui. Visa tai atsidurs rubrikoje "Tautinis kostiumas gyvai".

Yra noras įamžinti žmones, kurie turi išsaugoję senuosius tautinius kostiumus – įamžinti jais vilkinčius kostiumų savininkus. Siekiame suaktyvinti žmones, kad tautinis kostiumas taptų mūsų švenčių dalimi. Norime žmones paakinti iš spintų į dienos šviesą ištraukti senuosius kostiumus, paskatinti siūdintis autentiškus kostiumus šiandien, kad galėtume pasakyti: tautinis kostiumas yra gyvas, jis nešiojamas, dėvimas. Skatiname dėvėti autentiškus kostiumus, prieš juos siuvantis, rekomenduojame pasitarti su tautinio kostiumo ekspertais. Konsultuoti tautinio kostiumo klausimais esu pasirengęs ir aš pats – į tautinį kostiumą, jo raidą teko gilintis ne vienus metus.

Kviečiame Lietuvos muziejus, įvairias visuomenines ir pilietines organizacijas, pavienius asmenis visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose, mūsų etninėse žemėse ir išeivijoje prisidėti ir jungtis prie šios iniciatyvos – tautinį kostiumą sugrąžinti į Lietuvos valstybės šventes ir kasdienybę.

– Jūsų akimis, tautinis kostiumas – tiesiog istorinis drabužis ar šis tas daugiau?

– Tautinis kostiumas – mūsų identiteto dalis, vienas iš tautos atpažinimo ženklų šalia kalbos, tarmės, folkloro. Šios sudedamosios dalys įvardija, kad mes esame lietuviai, lenkai, vokiečiai.

Be to, tarp tautų egzistuoja įdomios tautinio kostiumo sąsajos. Pavyzdžiui, Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo sąsajos su vokiška kultūra, aukštaitiško arba dzūkiško – su slaviškomis kultūromis. Kai kurios gudų – dabartinių baltarusių – tautinio kostiumo detalės – identiškos, kaip ir mūsų. Pavyzdžiui, nuometą turi tiek baltarusiai, tiek mes. Tautinio kostiumo raida atspindi ir sąsajas tarp tautų, valstybių. Kitais metais planuojame surengti paskaitų, kuriose aiškinsime tautinio kostiumo kilmę. Tačiau kitais metais dar viskas nesibaigs. Ateinantys metai – tarsi pasiruošimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, kurį švęsime 2018 m. Būtų gražu, kad kuo daugiau šeimų šią datą pasitiktų turėdami tautinį kostiumą ir kuo daugiau apie jį žinodami, kad šis kostiumas taptų valstybės ir tautos švenčių puošmena ir pasididžiavimu. Programa "Tautinis kostiumas gyvai" siekiame padėti lietuviams tai padaryti.