„Angelų pasakos“ – vaikams ir tėveliams

Dėl avarinės pastato būklės uždarytas rekonstrukcijai Klaipėdos dramos teatras savo naująją premjerą – Vytauto V.Landsbergio vienos dalies pasaką „Angelų pasakos” trečiadienį išleido į sceną Gargždų kultūros centre, o balandžio 14-ąją parodys ir Klaipėdoje, Žvejų rūmuose.

Spektaklį režisavo Darius Rabašauskas, scenografiją ir kostiumus sukūrė teatro dailininkė Asta Šeinienė, muziką – Saulius Šiaučiulis, vaidina aktoriai Rimantas Pelakauskas, Liutauras Kasulaitis, Edvardas Brazys ir Vaidas Jočys.

Anekdotišku stiliumi

Teatro ir kino režisierius, rašytojas Vytautas V.Landsbergis yra išleidęs dvi poezijos ir tris pasakų vaikams knygeles. Naujausio autoriaus kūrinio „Angelų pasakos” pagrindiniai veikėjai – archangelai Mykolas ir Gabrielius (akt. R.Pelakauskas ir L.Kasulaitis) sėdi ant debesų ir kuria pasakas, kurios paskui įsikūnija žemėje. Kartais angelai ir patys jose dalyvauja. Jie norėtų kurti vien tik geras pasakas, bet tai padaryti jiems trukdo puolęs angelas Liuciferis (akt. R.Brazys), kuris sėdi piktas pelkėje ir kuria piktas pasakas. Jose dalyvauja ir dar vienas veikėjas – Aukselis (akt. V.Jočys), įkūnijantis žemiškas žmogaus svajones ir norus.

Visa tai parašyta ir vaidinama žaismingu, nuotaikingu, anekdotišku stiliumi, todėl „Angelų pasakos”, kaip tikisi spektaklio kūrėjai, gali sudominti ne tik vaikus, bet ir suaugusius.

Kuria pasaulį

Režisierius D.Rabašauskas teigė, kad kūrinio ir sykiu spektaklio idėja paprasta ir amžina: „Kaip tu eisi į pasaulį, taip ir pasaulis eis į tave. Svarbu, kad kiekvienas stengtųsi keisti aplinką ir pradėtų nuo savęs. Kokį pasaulį susikursi, tokį ir turėsi. Spektaklis ir yra savotiškas pasaulio kūrimas čia ir dabar. O angelai – žmogaus įvaizdis. Jie savotiški pagalbininkai, žmogaus saugotojai. Jie, kaip ir žmonės, klysta ir ne viską žino. Bet angelai viską daro, kad būtų gerai. Žmogus – irgi savotiškas angelas. Kai galvoja apie artimą, rūpinasi juo, pasaulis pasikeičia. Vyksta maži stebuklai. Kasdien. Žmonės gali daryti stebuklus kartu. Stebuklas ir yra vieno žmogaus geras darbas kitam, tavo savotiškas pėdsakas kitame žmoguje”.

Nebe naujokas

Tai nebe pirmas D.Rabašausko spektaklis, bet pirmas jo, kaip režisieriaus, darbas Klaipėdos dramos teatre, kuriame jis dirba režisieriaus padėjėju, neretai ir pats vaidina spektakliuose. 29-erių teatralas 2000-aisiais baigė režisūros studijas Klaipėdos universitete. Jis – buvęs teatro meno vadovo Povilo Gaidžio studentas.

Pernai D.Rabašauskas Klaipėdos Pilies teatre pastatė P.Marberio pjesę „Arčiau“, o prieš trejus metus – M.Ivaškevičiaus „8230 – tai aš“. Dar studijuodamas jis Klaipėdos universiteto kiemo teatre režisavo H.Pinterio „Peizažą“, vėliau jį pastatė gimtajame Rokiškyje su tenykščiais aktoriais. Įdomu, kad bakalauro diplomą D.Rabašauskas apsigynė taip pat V.V.Landsbergio kūrinio pastatymu – Kauno mažajame teatre režisavo „Obuolių pasaką“.

„Angelų pasakos“ - jau penktas šio jauno režisieriaus darbas teatre.

Kaip žaidimas

Režisierius tikisi, kad tai – spektaklis visai šeimai. „Šios pasakos – apie pamatinius mūsų gyvenimo dalykus. Labai stiprus, erdvus autoriaus tekstas. Jame – didelės galimybės improvizacijai, leidžiančios sukurti pasaulį čia ir dabar. Tėveliai, man atrodo, čia atpažins save. Vaikus gal labiau sudomins veiksmas, judesys, žaismė. Yra dainų, muzikos...“ - kalbėjo D.Rabašauskas.

Jis neslėpė, kad statyti spektaklį nebuvo lengva. „Reikėjo išlaikyti pusiausvyrą, nesistengti prie ir taip puikaus teksto daug visko pridėti nuo savęs. Kai medžiaga talpi, ji savaime praplečia ribas. Todėl mes toli nenukrypome nuo autoriaus. Mūsų tikslas buvo suteikti jo tekstui formą, pateikti jį kaip žaidimą“, - pasakojo režisierius.

Spektaklyje keturi aktoriai vaidina po kelis vaidmenis. Per vos daugiau nei valandą jie gyvai ir vaizdingai papasakoja iš septynių „Angelų pasakų“ režisieriaus pasirinktas keturias istorijas.

Anot režisieriaus, jas visas vienija tema: „Apie mus. Žmones, ne anegelus. Kaip žmogus pats nuo savęs priklauso. Kaip sakoma, kaip pasiklosi – taip išsimiegosi. Angelų požiūris į tai paprastas – jei nori, tai ir gali būt laimingas“.