Apie tai laureatai turėtų informuoti Kultūros ministeriją bei Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisiją, kurios pateiktą informaciją esą apsvarstytų.
„Tai yra tiesiog vienas iš skaidrumo punktų. Nes tai yra mūsų valstybės biudžetas, mūsų valstybės pinigai, tai, aš manau, kad visi turi teisę žinoti, ar žmogus atsisako tik apdovanojimo, ar jis atsisako pačios premijos, ar kodėl jis galėjo, ar negalėjo atvykti“, – LRT KLASIKA laidoje pirmadienį teigė V. Aleknavičienė.
„Jis galėjo tiesiog negalėti – tai yra pateisinamos priežastys, kodėl žmogus negalėjo atvykti“, – pridūrė ji.
Premijos atsisakymo sąvoka, pasak ministrės, reiškia, kad menininkas nusprendžia, jog nenori apdovanojimo, jam jo nereikia.
V. Aleknavičienės žodžiais, siūlomais pakeitimais aiškiau apibrėžiama, koks tas atsisakymas.
„Nes iki šiol, mes patys puikiai suprantame, kad buvo galima atsisakyti tik pačios, kaip jūs vadinate, regalijos (įteikimo ceremonijoje – ELTA), o finansinės dalies – tiesiog nebuvo instrumentų, kaip jos atsisakyti. Dabar, žmogui pageidaujant, jis gali atsisakyti ir finansinės premijos“, – dėstė ministrė.
Paklausta, ar laureato nedalyvavimas premijų įteikimo ceremonijoje būtų tolygus premijos atsisakymui, socialdemokratė teigė, kad „yra labai normalu ir svarbu aiškiai iškomunikuoti, ko žmogus atsisako: ar tik lipti ant scenos, ar atsisako pačios premijos.“
Jeigu minėtas Vyriausybės nutarimo projektas būtų priimtas, pasak V. Aleknavičienės, Kultūros ministerija galėtų nuspręsti, kur vyks Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonija ir kas laureatams įteiks šias premijas.
Kultūros ministrė taip pat sakė, kad projektas pateiktas derinimui su visuomene, kuris vyks dešimt dienų, laukiama pasiūlymų, tad jis dar gali keistis.
„Kultūros politikoje vyksta daug veiksmo ir manau, kad viena iš veiklų – peržiūrėti visus tvarkų aprašus – yra normalus procesas“, – atsakydama į klausimą, ar tokie pokyčiai kultūros politikoje šiuo metu yra svarbiausi, kalbėjo ji.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Kultūros ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma įteisinti, kad Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo renginį organizuoja Kultūros ministerija, o Vyriausybės kultūros ir meno premijų įteikimo ceremoniją – Kultūros ministerija kartu su Vyriausybės kanceliarija.
Projekte taip pat numatytas mechanizmas, kaip laureatai galėtų atsisakyti jiems paskirtos premijos. Kūrėjas, kuriam skirta nacionalinė kultūros ir meno premija, turėtų teisę raštu jos atsisakyti, apie tai informuodamas komisiją ir Kultūros ministeriją.
Jei būtų atsisakoma paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos, laureatas irgi turėtų raštu tai patvirtinti, informuodamas Vyriausybę ir Kultūros ministeriją.
Tokiais atvejais būtų laikoma, kad premija nėra paskirta, bet kitam kūrėjui ji nebūtų skiriama. Jeigu kūrėjas atsisakytų skirtos premijos po to, kai ji yra išmokėta, jis privalėtų, kaip numatyta projekte, ją grąžinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atsisakymo dienos.
Kultūros ir meno premijos skiriamos iki gruodžio 15 d., o kultūros ir meno premijų laureatų diplomai bei ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga.
Kaip ELTA jau skelbė, pernai gruodį Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija vienbalsiai priėmė sprendimą, kad šįmet nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonija bus rengiama Sapiegų rūmuose, o ne Prezidentūroje. Vėliau pranešta, kad šiųmetė premijų teikimo ceremonija vyks Filharmonijoje.
„Premijų skyrimo nuostatuose nėra nustatyta konkreti jų įteikimo vieta ar subjektas, kuriam būtų priskirta pareiga jas įteikti. Todėl komisijos sprendimas dėl ceremonijos vietos pasirinkimo yra priimtas laikantis galiojančių nuostatų, remiantis instituciniu savarankiškumu ir premijų turinio bei simbolinės reikšmės vertinimu“, – savo pranešime akcentavo komisija.
Pasak komisijos, premijos yra ne tik aukščiausias valstybės įvertinimas kūrėjams, bet ir simbolis, liudijantis kultūros savarankiškumą.
(be temos)