Aktoriai ir režisieriai pasidalijo prisiminimais apie Kanų kino festivalį

Naujienų agentūra AFP paprašė aktorių ir režisierių, išgarsėjusių būtent šiame festivalyje, pasidalinti prisiminimais apie šį renginį.

Romanas Polanskis (Romanas Polanskis)

Prieštaringai vertinamas prancūzų ir lenkų režisierius Romanas Polanskis pirmą kartą Kanuose apsilankė 6-ojo dešimtmečio pabaigoje dar būdamas studentas. Tai buvo pirma jo kelionė į Vakarus po Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos Chruščiovo garsiosios kalbos, smerkiusios komunistinį Josifo Stalino režimą.

„Atvykau į Paryžių ir pažadėjau sau apsilankyti režisierių mekoje, kuria mums buvo Kanų kino festivalis“, – prisiminė R.Polanskis.

Keliaudamas ten, jis pavėlavo į autobusą, kuriuo turėjo pasiekti oro uostą. „Ten buvo pagyvenęs džentelmenas su kupeta žilų plaukų, o drauge su juo buvo jauna moteris; jis pasiūlė pasidalyti taksi“, – pasakojo jis.

Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo prancūzų kino kūrėjas Abelis Gance'as (Abelis Gansas) ir argentiniečių rašytoja Nelly Kaplan (Neli Kaplan). „Aišku, buvau apimtas susižavėjimo. Studijuodamas kiną, labai gerai žinojau (jų bendro darbo) istoriją“, – sakė R.Polanskis.

„Pasidalijome mokestį, – prisiminė jis. – Tikriausiai jis buvo toks pat neturtingas kaip ir aš.“

Tačiau geriausias režisieriaus prisiminimas apie Kanų kino festivalį yra 2002-aisiais pagrindiniu festivalio prizu – „Auksine palmės šakele“ – įvertintas jo filmas „Pianistas“ (The Pianist).

„Kanuose už tai nėra nieko didesnio, – sakė R.Polanskis. – Jie sako tau, kad kažką laimėjai, bet sužinai tai tik paskutinę akimirką.“

„Buvau labai laimingas, kai jie pasakė mano vardą. Puikus jausmas“, – teigė jis.

Guillermo del Toro (Giljermas del Toras)

Pirmasis ir geriausias meksikiečio režisieriaus Guillermo del Toro prisiminimas apie Kanų kino festivalį – 1993 metais įvykęs nutikimas, kai jis su dar šešiais žmonėmis dalijosi dviejų kambarių butą.

„Atvykome be cento kišenėje ir gyvenome be pinigų“, – sakė režisierius. Jis prisiminė, kad tuo metu valgydavo pigius kebabus ir gerdavo alų.

Tačiau tą pačią savaitę festivalyje jis laimėjo „Mercedes-Benz“ apdovanojimą už savo filmą „Cronos“.

„To prizo laimėjimas pakeitė mano gyvenimą. Nežinau, kur būčiau be jo“, – teigė G.del Toras.

„Man tas prizas buvo vienintelis šiaudas sudėtingais laikais, kai buvau už filmą skolingas 250 tūkst. dolerių (203 tūkst. eurų) ir nežinojau, kaip sumokėsiu“, – prisiminė jis.

„Atsiėmiau tą apdovanojimą vilkėdamas smokingą, kuris man buvo per siauras, ir marškinius, kurie net neužsisegė. Ir verkiau iš džiaugsmo“, – sakė režisierius.

Taharas Rahimas

35 metų prancūzų aktorius Taharas Rahimas sakė, kad Kanų kino festivalis „iš dalies jį sukūrė“, nes pirmąkart jis jame sudalyvavo 2009-aisiais, kai įvyko filmo „Pranašas“ (Un prophete), kuriame jis sukūrė savo debiutinį vaidmenį, premjera.

„Kanai buvo geriau nei mano didžiausios svajonės“, – prisiminė jis.

Anot T.Rahimo, įdomiausia jam buvo stebėti tą filmą didžiojoje salėje.

„Buvau tarsi uragano centre“, – sakė aktorius.

„Staiga atsiduri visko centre; visi ploja, įsijungia šviesos ir visi atsistoja... O dar ten yra režisieriai ir aktoriai, apie kuriuos svajojai, ir kurie aplink tave ploja. Tai beveik siurrealu“, – pasakojo T.Rahimas.

„Vėlesni festivaliai nebėra tokie. Pirmas kartas yra unikalus“, – sakė jis.