- Rugilė Ereminaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunam tapytojui rasti savo nišą meno pasaulyje nėra lengva, tačiau sulaukus pirmųjų svarbių įvertinimų, kartelė ima kilti sparčiai.
Parodos „Fiksuotas peizažas“ pristatymo tekste meno kritikė Eglė Mikalajūnė puikiai išnarplioja tapytojo paveikslų koncepciją: „Vienas iš galimų būdų perskaityti Simono Kuliešio kūrinius – abstrakcijas bei abstrahuotus gamtos vaizdus primenančius urbanistinius peizažus – yra priartėti prie jų kuriamų prasmių, apmąstant senųjų miestų žemėlapių logiką. Tai nėra atsitiktinė sąsaja – būtent tokiais žemėlapiais menininkas naudojosi kurdamas dalį savo darbų, rodomų parodoje.“
Tarp miesto ir gamtos
Tapytojas sako ieškantis santykio tarp miesto ir gamtos – mieste atranda gamtinius peizažus. Simonas savaip atvaizduoja ir interpretuoja senuosius XIX a. ar net XVII-XVIII a. miestų žemėlapius, kurie jau buvo pakankamai tikslūs, jog būtų galima nepasimesti miesto gatvėse.
Jis nemano, kad pasirinkta tematika yra sudėtinga: „Toks tapybos būdas natūraliai pasirenka mane - sudomina tam tikri motyvai, o tada jau pats juos renkuosi. Yra įvairiausių „priėjimo“ būdų, bet kai kažkas domina, neįžvelgiu sunkumo. Aišku, kai nerandu žemėlapių internete, bibliotekose ar miesto archyvuose, nėra lengva. Bet paieškos tęsiasi, neduoda ramybės, kol, galiausiai, pavyksta surasti. Kas ieško, tas randa“.
Paveiksluose - užuominos žiūrovams
Jaunajam tapytojui yra svarbu palikti tam tikras nuorodas į savo idėjas, įžvalgas. Kurdamas paveiklus jis stengiasi palikti daug erdvės pačių žiūrovų interpretacijai, kad šie galėtų kurti savo pačių vaizdinius, patirtis. Abstrakti tapybos forma leidžia naudoti naujus elementus: „Šios tapybos formos dėka galiu palikti šiek tiek užuominų į savo idėjas, pavadinimu jas akcentuoti, o visa kita - palikti žiūrovui, kad jis galėtų kurti savo paties paveikslus, kurie tik jam aktualūs“, - sako Simonas.
Tapytojas neigia mitą, kad menininkams daug svarbos teikia darbo studijos aplinka. Pasak jo, daug svarbesnė aplinka, kurioje gyvenama – studija nėra ta vieta, kurioje viskas gimtų savaime. Dauguma motyvų paveiksluose atsiranda tik po ilgo laiko, metų, kai buvo pamatytas patinkantis vaizdas ir išgyventa tam tikra emocija. Daugumoje Simono darbų vyrauja upės motyvai, tad šiuo pavyzdžiu jis iliustruoja, kokie veiksniai veikia kūrybą: „Upės vaizdams daug įtakos turėjo tai, jog gyvenau Užupyje, ant Vilnelės kranto. Metus laiko girdėjau upės tėkmės garsą. Tokie momentai, kaip pavyzdžiui, tekanti upė, stipriai veikia ir neįmanoma ignoruoti tokio dalyko – jis geras, pozityvus. Man pačiam labai svarbu pozityvūs dalykai“.
Tapytojas pripažįsta, kad nemažai įtakos kūrybai turi akademinė aplinka, - juk ten išmokstama esminių dalykų, kurie vėliau vienaip ar kitaip praverčia, praplečia galimybes. Tapybos jis studijavo ne tik Vilniuje, bet ir Suomijoje – čia buvo jau kiek kitaip. Studijos Suomijoje, Helsinkio dailės akademijoje padėjo atrasti savąją tapybos technologiją. „Akademija vienaip ar kitaip veikia kūrybą, nes kurį laiką tenka būti pasislėpus po akademijos vardu, tačiau tai suteikia sąlygas daugiau eksperimentuoti, nebijoti suklysti. Tai, kad esi studentas, natūraliai diktuoja galimybes padaryti klaidų, kažką pavaizduoti netiksliai ir visi tai pateisina - esi studentas, mokaisi. Tapus savarankišku tapytoju, tenka prisiimti daugiau atsakomybės“, - mano jis.
Tapytojas - tai keliautojas
Specialiai tapybos technikos neieškojo ir stengėsi savęs neprievartauti – kad pavyktų surasti savo stilių, reikia būti jautriam aplinkai, tos dienos vyksmui aplink save ir visame pasaulyje. Svarbu, reaguoti į visa tai ir pabandyti perteikti kaip įmanoma naujau, šviežiau. „Gerai yra taip, kaip pats supranti, kad yra gerai, taip, kaip nori, kad visa atrodytų. Jei mėgaujiesi ir gyveni tuo, ką darai, sunku nėra“, - įsitikinęs Simonas. Jis sako, kad tapytojas yra kaip turistas, patekęs į naują miestą - daug žvalgosi ir visada viską mato: „Tapytojas yra pastovus keliautojas, kuris visą laiką stengiasi pamatyti, kas vyksta aplink, o besikartojančiuose vaizduose atrasti dar naujų dalykų bei įžvelgti kas tame naujume yra. Svarbu, parodyti tai, ko nepastebi kiti“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas1
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...