Amerikiečių vadovėliuose - Kauno geto istorija

Amerikos moksleiviai apie holokaustą mokosi iš įvykių Lietuvoje. Amerikietė Nancy Beasley knygoje atgaivino Kauno getą išgyvenusios žydų šeimos istoriją.

Šviesioji holokausto pusė
Pagal autentišką istorinę medžiagą, liudytojų pasakojimus publicistikos knygą "Izio ugnis" parašiusi amerikietė neseniai lankėsi Lietuvoje - lietuvišką holokausto istoriją ji rengiasi tęsti pradėtame rašyti romane.

"Izio ugnyje" pasakojama vidurinės klasės Kauno žydų Izraelio ir Etos Ippų, jų sūnaus Jankelės, Amerikoje tapusių Iziu, Edna ir Jay Ipsonais, išgyvenimo istorija. Prie knygos pavadinimo - prierašas "Atrandant humanizmą holokauste" ("Izzy's Fire: Finding Humanity in the Holocaust").

"Neįmanoma kalbėti apie holokaustą be pasibaisėjimo. Bet visame tame siaube buvo ir šviesioji pusė. Žmonės gelbėjo žydus", - sako N.Beasley, kurios knyga naudojama kaip mokomoji medžiaga kai kuriuose JAV universitetuose ir kolegijose, vidurinėse mokyklose.

"Kai rašiau, buvau tokia nuvargusi - sunkiai sirgo mano tėvai, teko juos prižiūrėti. Nežinau, ar būčiau apskritai pabaigusi "Izio ugnį", bet gavau 90 knygų užsakymą iš mūsų mokyklų sistemos. Mokyklos tiesiog turėjo gauti tas knygas. Tai privertė mane pabaigti romaną", - prisipažįsta amerikietė, ne vieną apdovanojimą pelniusią knygą rašiusi naktimis. Anot jos, Ipsonų šeimos istorija tiesiog neleisdavo jai užmigti.
"Užaugau antisemitinėje šeimoje. Tikras stebuklas, kad rašau apie holokaustą", - prisipažįsta moteris, į kurios akiratį holokausto tematika pateko prieš trylika metų dirbant laisvai samdoma žurnaliste. Jai paskambino draugė, laikraščio "The Free Lance Star" redaktorė, ir užsakė straipsnį apie Virdžinijos sostinėje Ričmonde atidarytą Holokausto istorijos muziejų. N.Beasley iš pradžių atsisakė šios temos.

"Pasakiau redaktorei: verkiu kelyje pamačiusi suvažinėtą vėžlį. Aš neparašysiu apie holokaustą", - prisiminė rašytoja. Ilgai vengusi šios temos, N.Beasley vis dėlto nuėjo į Krištolinės nakties, masinių pogromų Austrijoje ir Vokietijoje, minėjimą Ričmonde.
"Po ceremonijos išgyvenusieji holokaustą sakė vardus tų, kurie žuvo koncentracijos stovyklose. Laikiausi, kol paskutinis ceremonijos dalyvis pradėjo vardyti visus prarastus artimuosius - iš jo šeimos nacių režimą išgyveno tik jis ir vienas brolių. Man neužteko pirštų suskaičiuoti visiems šios šeimos žuvusiesiems", - prisiminė moteris. Vėliau N.Beasley priėjo prie vyro ir pasakė: "Tu pakeitei mano gyvenimą. Dabar aš tiesiog turiu parašyti apie holokaustą."

Rašė septynerius metus
Rašydama straipsnį apie Virdžinijos holokausto muziejų, N.Beasley sutiko iš Lietuvos emigravusią Edną Ipson. Išgirdusi jaudinančią Kauno getą išgyvenusių, pas kaimo žmones besislapsčiusių žydų šeimos istoriją, iki tol knygų nerašiusi moteris ėmėsi darbo. Romanui reikalingą istorinę medžiagą, išgyvenusių liudytojų pasakojimus amerikietė rinko ir knygą rašė septynerius metus.

Pasitelkusi įtikinamą rašytojos plunksną, N.Beasley atkūrė Kauno istorijos dalį. "Kauno gete mirė mažoji Ipsonų dukrelė Maša. Kiti trys šeimos nariai išgyveno - jiems pavyko pabėgti iš geto. Izio pusbrolis Leibelis Gillmanas praardydavo geto tvorą, o žmonėms išėjus, vėl ją užtaisydavo. Taip jis dirbo keletą dienų, išgelbėdamas septynis giminaičius. Deja, vėliau už tai jis sumokėjo savo gyvybe - jį ir jo motiną nužudė vietiniai gyventojai", - pasakojo rašytoja.

Septyni išgelbėtieji nukeliavo į Semeliškes - miestelį Kaišiadorių rajone, į Vaclovo ir Onos Paškauskų namus. "Paprasti kaimo žmonės, kurie patys labai skurdo, gyveno dūminėje pirkioje moline asla, su paaugliu vaiku dalijosi viena lova - nes kitos tiesiog neturėjo, priglaudė ir maitino trylika visiškai svetimų žmonių, žydų. Ir tai jie darė rizikuodami savo gyvybe", - Paškauskų humanizmu žavėjosi amerikietė.

Paškauskų sodybos svirne, vėliau - po dviem bulvių aruodais įrengtoje slėptuvėje kurį laiką slėpėsi devyni suaugusieji ir trys vaikai.

Rašytoja neklijuoja etikečių ir vengia įvardyti, į ką lietuviai jai panašūs - į žydšaudžių tautą ar tų, kurie juos gelbėjo. "Istoriškai buvo visko. Daugelyje šalių buvo žmonių, kolaboravusių su naciais. Mes, amerikiečiai, žudėme indėnus, afrikiečius vertėme vergais. Tačiau aš - ne teisėja. Man lietuviai yra nuostabūs žmonės ", - sakė N.Beasley.

Pakeitė tėvo įsitikinimus
Nemažai "Izio ugnies" egzempliorių amerikietė išdalijo Lietuvoje - bibliotekoms, aukštosioms mokykloms, sutiktiems žmonėms. Moteris įsitikinusi, kad knygą būtų naudinga išversti į lietuvių kalbą.

"Galbūt iš tokių istorijų, kaip lietuviai gelbėjo žydus, galima pasimokyti toleruoti žmones su kitokiais įsitikinimais, kitokia odos spalva. O holokaustą prisiminti reikia. Jau vien dėl to, kad žmonės vėl nesugalvotų imtis Dievo vaidmens, sprendžiant, kas nusipelno gyventi, o kas - ne", - sakė ji.

Rašytojai antrino ją Lietuvoje lydėjusi vertėja Nomeda Repšytė. "Knygą būtina išleisti lietuviškai. Juolab, kad 2011 m. ketinama skelbti Holokausto atminties metais. Kaunui tai ypač svarbu, nes romanas mums visiems grąžina miesto istorijos fragmentą", - sakė vertėja.

Kad tikros istorijos gali pakeisti žmonių įsitikinimus, N.Beasley pastebėjo, bendraudama su savo tėvu. "Nemokėjęs nei skaityti, nei rašyti mano tėtis buvo antisemitinių nuostatų žmogus. Pradėjusi gilintis į holokausto istoriją, su tėčiu ilgai kalbėdavau apie šį vieną juodžiausių pasaulio istorijos tarpsnių. Ir jis kardinaliai pakeitė savo nuomonę apie žydus", - sako rašytoja.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, O. ir V.Paškauskai po mirties ir O.Paškauskienės sūnus Stanislovas Krivičius, per įvykius Kauno gete buvęs paauglys, Lietuvoje buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, Izraelyje jiems suteiktas Pasaulio teisuolių vardas. Rašytoja žino: Paškauskų šeima - ne vieninteliai lietuviai, gelbėję žydus. Vienos tokių šeimų palikuonė Virginija Vasiliauskienė-Mann pakvietė N.Beasley apsilankyti Lietuvoje, pasiūlė apsistoti jos bute Kaune. Viešėdama čia, rašytoja aplankė IX fortą, Vilijampolę.

"IX fortas - niūriausia mano matyta vieta. Man svarbu buvo pereiti ir Slabodkės gatvėmis, pamatyti išlikusius namus, dabar čia gyvenančių žmonių veidus, pajusti šaltį, paliesti žemę", - įspūdžiais dalijosi moteris.

Ar įspūdžiai iš Lietuvos išsilies naujajame jos romane? "Tam tikra prasme, taip", - aptakiai atsako rašytoja. Knygoje turėtų atgyti kitas Kauno geto istorijos etapas.