Užsieniečiai tarp suimtųjų – skaičiai kelia klausimų

Metai dar nesibaigė, bet policija jau užfiksavo dešimtadaliu daugiau nusikaltimų padarymu įtariamų užsieniečių nei pernai. Lietuvoje užsieniečiai sudaro maždaug septynis procentus gyventojų. Tarp kalėjimuose bausmę atliekančių nuteistųjų jų dalis panaši, tačiau kone kas ketvirtas suimtas ir teismo sprendimo dar laukiantis asmuo – užsienietis.

„Akivaizdžiai užsieniečiai pradeda figūruoti kriminogeninėje situacijoje“, – sakė Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak politiko, nors kol kas nuteistų užsieniečių nėra daug, suimtųjų skaičius neramina.

„Ir chronologiškai tai yra logiška, todėl kad, be abejo, suėmimai yra tai, kas ateina anksčiau negu nuteisiamieji nuosprendžiai. Ir mes dar pakankamai šviežią tą reiškinį turime – masinės migracijos šalyje“, – aiškino V. Sinica.

Statistika nepatinka ir kitiems parlamentarams. Pasak konservatorių pirmininko Lauryno Kasčiūno, šie skaičiai rodo, kad gali būti rimtų tendencijų.

„Gali būti rimtų tendencijų, kurių mes visi norėtume išvengti, todėl, be jokios abejonės, reikalingi griežti imigracijos politikos ribojimai. Ji turėtų būti kontroliuojama“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Šių metų sausį suimtų užsieniečių buvo vos 16 procentų, vasaros pabaigoje tokių buvo 27 procentai, o naujausiais rugsėjo duomenimis, jų dalis šiek tiek sumažėjo.

„Didėja neproporcingai, procentiškai, palyginti su tuo, kiek didėja užsieniečių skaičius Lietuvoje. Tai šiuos dalykus reikia vertinti ir kalbant apie imigracijos politikos pokyčius“, – teigė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.

Paklaustas, ar migracijos politiką reikėtų griežtinti, ministras atsakė:

„Na, tai aš apie migracijos politikos griežtinimą kalbu visą laiką. Tai tikrai ne švelninti“, – tikino M. Katelynas.

Tačiau kiti politikai išvadų daryti neskuba. Juk suimtasis – nebūtinai nusikaltėlis.

„Jie tik įtariamieji. Ir paskui, žiūrėkit, gal jie nebus visai nuteisti ir panašiai. Arba, jei nuteisti, nebus paskirta griežčiausia bausmė“, – aiškino Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Isterijos ir panikos nekelti ragina ir Tomas Tomilinas.

„Tarp visų įtariamųjų yra 6 procentai. Tai yra daug, ir aš suprantu – Lietuvos žmonės turi teisę nerimauti, tačiau manipuliuoti informacija politikams draudžiama“, – pabrėžė T. Tomilinas.

Informatikos ir ryšių departamento duomenys patvirtina – tarp visų nusikaltimų padarymu įtariamų asmenų užsieniečiai sudaro vos 6 procentus, maždaug tiek pat, kiek jų čia ir gyvena.

Tad kyla klausimas – kodėl užsieniečius teisėsauga suima daug dažniau?

„Tai jeigu būtų atskleista, dėl ko jie yra suimti, galiu garantuoti, kad didžioji dalis – dėl to, kad neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Kalėjimų tarnybos vadovas sako, kad priežastys dažniau būna kitos.

„Yra ir prekyba narkotikais, yra ir kontrabanda. Turime ir už terorizmą pas mus žinioje esančių asmenų. Kažkokios vienos nusikaltimo rūšies neįvardinčiau“, – aiškino Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas Mindaugas Kairys.

Policija fiksuoja, kad dažniausiai užsieniečiai įtariami dėl fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo ir vairavimo išgėrus. Tarp įtariamų užsieniečių šiemet dominavo Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos ir Moldovos piliečiai.

O kodėl užsieniečiams teismai daug dažniau pritaiko griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą? Tarnybos tai aiškina paprastai – jie linkę pabėgti į užsienį. Lietuvos piliečiams dėl tų pačių įtarimų dažniausiai paimami dokumentai, skiriamas namų areštas.

„Užtikrindami to tyrimo sėkmę, prašo, kad užsienietis, kuris neturi kažkokio adreso, kur jis gyvena Lietuvoje, būtų kontroliuojamas, kol bus atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tai dažniausiai dėl to ir prašoma suėmimo“, – paaiškino M. Kairys.

Pasitaiko, kad suimami ir tie, kurių leidimas gyventi Lietuvoje yra pasibaigęs, nes jie čia gyvena nelegaliai. Kaip ir neseniai iš teismo pabėgęs 23-ejų marokietis.

„Tie suimtieji tai dažniausiai ir yra dėl dokumento neturėjimo, dėl buvimo ne tuo pagrindu Lietuvoje. Ir tikrai užkrauname ir tuos pačius teismus tuo papildomu darbu“, – kalbėjo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Tarp suimtųjų yra ir nelegaliai į Lietuvą patekusių asmenų.

„Jeigu iš Latvijos gabenama į Lenkiją ar į kitas šalis, tai jeigu jie sulaikomi pas mus, dažnai jiems būna paskirta kardomoji priemonė – suėmimas“, – pasakojo M. Kairys.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena 230 tūkstančių užsieniečių iš trečiųjų šalių.