Laidoje dalyvauja policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vitalijus Gailius ir Vilniaus universiteto kriminologas, docentas Gintautas Sakalauskas.
– Žmonės kalba, kad grįžta 90-ieji, nes nesupranta, kaip kelyje galima sustabdyti, išlaipinti ir apiplėšti žmogų. Ar pastebimos grįžimo į 90-uosius tendencijos?
– O.P.: Mūsų visuomenėje tokie nusikaltimai sukelia ažiotažą. Tai yra pagrindinis rodiklis, kad tokie dalykai nevyksta labai dažnai ir mes nesame prie to pripratę. Kad ir kaip keistai skambėtų, reikia pasidžiaugti, kad tokie atvejai yra pakankamai reti. Žiniasklaida ir informacijos prieinamumas kartais padaro savo darbą.
– Ar tai vienas bukiausių nusikaltimų Lietuvoje?
– O.P.: Bukiausiu nepavadinsi. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas ir yra nustatyti visi šio epizodo dalyviai.
Norėčiau patikinti, kad 90-ieji negrįžta. Bendros nusikalstamumo tendencijos rodo, kad situacija yra stabili. Matoma bendra registruoto nusikalstamumo tendencija. Pagrindą vis dar sudaro tradicinės nusikalstamos veikos, tokios kaip vagystės, smurtas artimoje aplinkoje ar neblaivus vairavimas. Tačiau tradicinės nusikalstamos veikos pradeda užleisti vietą kitokioms, kurios keliasi į elektroninę erdvę.
– Kas vyksta elektroninėje erdvėje?
– O.P.: Mažėjant tradiciniams nusikaltimams, keičiasi erdvė, kurioje veikia nusikalstamas veikas darantys asmenys. Pagrindinis dalykas yra sukčiavimai. Praeitais metais matėme ypač augantį sukčiavimų skaičių, bet šiemet situacija stabilizavosi ir matome mažėjimą. Į elektroninę erdvę keliasi ir tokie nusikaltimai, kaip prekyba narkotikais. Socialiniai tinklai palengvina informacijos sklaidą ir padeda užtikrinti anonimiškumą. Elektroninėje erdvėje vyksta ir seksualiniai nusikaltimai – pornografijos platinimas, nusikaltimai prieš vaikus ir tvirkinimas. Keičiasi tik aplinka.
– Ar policijai tai yra iššūkis?
– O.P.: Policija turi ruoštis. Tradicinių nusikaltimų persikėlimo į elektroninę erdvę tendencija išliks ir augs. Visą laiką kalbėdavome, kad turime specializuotus padalinius, kurie turi specifinių žinių, padedančių tirti tokius nusikaltimus, bet šiandien jau turime kalbėti apie tai, kad kiekvienas pareigūnas turi turėti tokių žinių. Kitas iššūkis – technologinių priemonių įsigijimas. Norint ištirti nusikaltimus ir atsekti pėdsakus reikalingi tam tikri įrankiai bei glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas, nes išnyksta sienos.
– Kaip žmonės aiškinasi santykius kitose valstybėse, kur totalitarinio palikimo yra gerokai mažiau? Ar tai visiškai kitas kultūros lygis ir ar mes galime jį pasiekti?
– G.S.: Agresijos lygis priklauso nuo bendrų socialinių ir ekonominių sąlygų. Jei lyginsime su tam tikromis Pietų Amerikos valstybėmis, ten smurto yra daug daugiau, o Vakarų Europoje jo yra mažiau. Agresija turi asmeninę perspektyvą. Žmonės turi neurobiologinę konstrukciją, pagal kurią reaguoja į konfliktus ir iššūkius. Tačiau svarbus ir socialinis kontekstas. Nužudymų ir agresijos tam tikrose valstybėse yra gerokai daugiau. Tai ne tik asmeniniai dalykai, bet ir istorinė patirtis.
– Ar atsiranda supratimas apie pasekmės dydį?
– G.S.: Nemanau. Nusikaltimų mažėjimas yra nėra niekaip susijęs su sankcijomis ar jų didinimu. Baudžiamasis kodeksas nužudymų atžvilgiu keitėsi labai nežymiai. Tai, kad jų sumažėjo 5-6 kartus, nebuvo susiję su jokiomis sankcijomis, kurios grėsė. Tai priklauso nuo tam tikrų bendrų ekonominių ir socialinių sąlygų, savo vertės ir orumo saugojimo. Tai keitėsi ir tai buvo svarbiausia, o ne gresiančios sankcijos. Negalime apibrėžti žmonių santykių vien per nužudymus. Net jei būtų 500 nužudymų per metus, dauguma žmonių vis tiek nepakliūtų į tokias situacijas. Negalima sakyti, kad tam tikros tautos ar valstybės yra labiau linkusios smurtauti. Bet faktas, kad žmogaus niekinimo atmosfera bei pagarbos kitam nebuvimas skatina agresiją ir turi ilgalaikę istorinę atmintį.
– Vadinamieji baltųjų apykaklių nusikaltimai, kai sukčiaujama, siūloma investuoti ar bandoma apgauti valstybę, yra kitokie, nei nelabai tyčiniai išgėrusių žmonių nusikaltimai. Kuo skiriasi toks sisteminis, organizuotas nusikalstamumas?
– V.G.: Tarptautinis organizuotas nusikalstamumas neša milžiniškas pajamas. Vien pagal žalos dydį galime spręsti, kad tai yra nusikalstama sfera, kuri gali drąsiai konkuruoti su narkotikų nusikalstama apyvarta. Kai į narkotikų vartojimą įtraukiami jauni žmonės, sugadinami jų gyvenimai ir sveikata. Sveikinu policijos proaktyvumą šioje srityje, bet mes visi turime prisijungti ir savo rate kalbėti apie sukčiavimo mastą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
– Socialiniuose tinkluose kasdien meta pasiūlymus įsigyti pigių prekių. Reikia skubiai pervesti pinigus, nes laikas tiksi ir tai suveikia.
– V.G.: Žala – 27 milijonai. Įsivaizduokite, kiek sukčiai su tokiomis pajamomis gali investuoti į nusikalstamą sferą.
Šiandien norėčiau, kad mes paliestume narkotikų temą mūsų šalyje. Dirbame su baudžiamojo įstatymo pataisomis, nes iki 2016 m. už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų asmenys buvo traukiami administracinėn atsakomybėn. Nuo 2017 m. mes kasmet turime iki 5 tūkst. asmenų, kurie nuteisiami už nedidelį kiekį. Bet mane neramina situacija mažose savivaldybėse. Statistinės analizės duomenys rodo, kad vienoje iš savivaldybių per metus sulaikoma 20-30 asmenų, kurie sau įsigijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Tačiau nėra nustatyti tie, kurie jas pardavė. Matau užduotį mūsų valstybei ir teisėsaugai didesnį dėmesį skirti šių asmenų nustatymui ir sulaikymui. Norime, kad atsirastų papildomi įrankiai, kad policija galėtų bendradarbiauti su žmonėmis, kurie gali padėti atskleisti platintojus. Tai galėtų būti dar vienas įrankis kovoti su didžiausia šio laikotarpio grėsme mūsų jaunimui.
– Ar Europa rado geresnių būdų kovoti su nusikaltėliais? Ar mes atsiliekame, ar viską darome teisingai?
– G.S.: Mes ganėtinai išsiskiriame, nes Lietuva yra saugi valstybė. Registruotas nusikalstamumas Lietuvoje yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Galima tuo džiaugtis, nors gyventojai ne visada tai įvertina.
Reikėtų suprasti, kad nusikalstamas elgesys nėra išnaikinamas. Jis buvo, yra ir bus. Įsivaizduoti situaciją, kurioje visiškai nėra nusikalstamo elgesio, yra naivu ir nepagrįsta.
Narkotikai yra ta sritis, kurioje mes darome keistus dalykus. Mes baudžiame už smulkmenas ir neužčiuopiame stambesnių dalykų. Seksualinė prievarta yra svarbi tema. Yra daug stereotipų, mes nemokame atpažinti to. Svarbi problema yra ir vairavimas apsvaigus. Prieš 10 metų buvo įvesta baudžiamoji atsakomybė, bet atvejų nesumažėja. Mes reaguojame tam tikromis priemonėmis, bet tai keičiasi labai mažai. Tai yra amžinas žaidimas.
(be temos)
(be temos)