Vilniuje nuteista advokato padėjėja apsišaukusi sukčė, išviliojusi elektroninės bankininkystės duomenis. Ji kalės ketverius metus.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, paskelbė nuosprendį anksčiau du sykius teistai V.A., gimusiai 1975 metais, ir pripažino ją kalta dėl sukčiavimo, neteisėto elektroninės bankininkystės slaptažodžių įgijimo siekiant daryti nusikaltimus bei skyrė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę.
Šią bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu dėl sukčiavimo, nuteistajai paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, pranešė teismas.
V.A. nuteista už tai, kad 2008 metais sporto klube Vilniuje, susipažinusi su viena moterimi, jai pamelavo, kad dirba advokato padėjėja ir turi daug pažinčių teisėsaugos bei kitose valstybinėse institucijose, pažadėjo moteriai padėti jos skyrybų byloje, kad šio proceso metu bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis butas būtų priteistas tik tai moteriai.
Kaltinamoji įgijo jos pasitikėjimą ir juo piktnaudžiaudama bei naudodamasi nukentėjusiosios prastomis lietuvių kalbos žiniomis, prastu elektroninės bankininkystės sistemos išmanymu, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą, įtikino moterį, kad norint paslėpti pinigus, jog šie skyrybų procese neatitektų jos vyrui, ji turi perduoti V.A. savo elektroninės bankininkystės paslaugų sutartį bei su sutartimi gautus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis.
Moteriai šį prašymą įvykdžius, V.A. be sąskaitos savininkės žinios prisijungė prie dviejų greitųjų kreditų bendrovių tinklalapių, šioms bendrovėms iš nukentėjusiosios sąskaitos pervedė nustatytą sumą kreditui gauti, ir iš bendrovių gavo 2600 litų kreditą.
V.A. taip pat iš nukentėjusios sąskaitos į savo pažįstamų sąskaitas pervedė beveik 21 tūkst. litų, kuriuos vėliau šie asmenys išgrynino.
V.A., pasinaudodama nukentėjusiosios prastomis lietuvių kalbos žiniomis, teisiniu neišprusimu bei ją suklaidinusi pažadais dėl tariamos pagalbos skyrybų byloje, įtikino moterį surašyti jai įgaliojimą neva dėl atstovavimo skyrybų byloje, nors įgaliojimas buvo surašytas ir dėl kreditų gavimo.
Su šiuo įgaliojimu V.A. kreipėsi į banką ir pateikė paraišką 20 tūkst. litų kreditui gauti. Po to nukentėjusiąją įtikino, kad reikia nuvažiuoti į banką ir pasirašyti sutartį dėl banko sąskaitos anuliavimo, kad skyrybų procese pinigai neatitektų nukentėjusiosios vyrui. Nukentėjusioji, nesuvokdama šios sutarties esmės, pasirašė kredito sutartį, pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, iš kurios V.A. visas lėšas pervedė į jos pažįstamų, išgryninusių šiuos pinigus, sąskaitas.
Teisme V.A. savo kaltę pripažino, paaiškino, jog ji norėjo padėti nukentėjusiajai jos santuokos nutraukimo byloje. Iš pradžių ji esą norėjo pasilikti tik sutartus 15 tūkst. litų, tačiau turėjo daug skolų ir jai reikėjo pinigų, todėl pasinaudojo nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės sistemos duomenimis ir banko sąskaitomis.
Pinigus pervedinėjo savo pažįstamiems ir jų paprašydavo pinigus išgryninti bei perduoti jai. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, todėl šį civilinį ieškinį atsiėmė.
Teismas iš nuteistosios priteisė 2,6 tūkst. litų turtinę žalą, padarytą dviem greitųjų kreditų bendrovėms.
"Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė šešis nesunkius tyčinius nusikaltimus, jau yra teista už sukčiavimus, todėl jai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad yra kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji savo noru atlygino dalį padarytos žalos, augina du nepilnamečius vaikus", - rašoma teismo nuosprendyje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
Naujausi komentarai