– Kaip policija jaučia įsibėgėjusią vasarą ir didesnį atostogautojų antplūdį?

– Kiekvieną vasarą jaučiame tam tikrą pagyvėjimą, ypač vagysčių. Žmonės atsipalaiduoja, pradeda gyventi vasaros nuotaikomis, mažiau rūpinasi turto saugumu ir tuo naudojasi ilgapirščiai. Labiausiai ilgapirščius domina įvairūs sodo nameliuose, sodybose, gyvenamuosiuose namuose lauke palikti įvairūs vertingi daiktai: žoliapjovės, lauko robotai, kepsninės. Žmonės pamiršta šiuos daiktus įnešti į namus ir tuo pasinaudoja ilgapirščiai.

– Kokių nusikaltimų ir nelaimių vasarą sumažėja arba išauga?

– Pagal dabartines tendencijas nusikalstamumas apie 15 proc. padidėjęs. Galima pasidžiaugti, kad nuo kokių 2017 m. jis vis mažėjo, todėl padidėjimas dabar nedramatiškas. Nusikaltimų elektroninėje erdvėje padidėjo ne procentais, o kartais po pandemijos. Išsiskiria sukčiavimas, kurio padaugėjo 50 proc. Daugėja ir viešosios tvarkos pažeidimų, plėšimų. Galima pasidžiaugti, kad mažiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, sveikatos sutrikdymų, mažiau žūsta eismo įvykiuose.

– Kaip keičiasi gyventojų budrumas?

– Vagysčių didėjimą lemia vagystės iš prekybos centrų – padaugėjo 50 proc., iš gyvenamųjų patalpų tik keliais procentais. Keliolika procentų padaugėjo automobilių vagysčių. Vagys nesnaudžia. Žmonės atostogauja, iškeliauja į kurortinius miestus, matome kišenvagių aktyvėjimą. Norime atkreipti atostogautojų dėmesį, kad labiau atkreiptų dėmesį į savo turtą, nenorint susigadinti atostogų nuotaikos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip išvengti vagysčių?

– Labiausiai padeda žmonių budrumas ir neatsipalaidavimas. Vagys pasinaudos neblaiviais, atsipalaidavusiais žmonėmis. Labiau vogs iš be priežiūros daiktus palikusio žmogaus. Būtų geriau išvis nesinešti vertingų daiktų į paplūdimį.

– Ar pastebite kaimynų bendruomeniškumą, pagalbą?

– Džiugu, kad saugios kaimynystės principas veikia vis geriau, ypač gyvenamųjų namų kvartaluose, bendrijose. Žmonės daugiau bendrauja, buriasi į saugios kaimynystės grupes. Vis daugiau žmonių įsirengia vaizdo stebėjimo kamerų, draudžiasi turtą.

– Draudimas ir kameros nepadeda kalbant apie elektroninį sukčiavimą, kuris auga kasdien.

– Palyginti su praeitais metais, padidėjo 45 proc. Kalbame kiekvieną dieną apie tai, rodome, diskutuojame, bet žmonės neįsimena. Dabar trys populiariausios sukčiavimo formos: kai žmonės perka internetu ir perveda pinigus nežinodami kam ir negauna jų arba gauna klastotes; SMS žinutės su nuorodomis, kurias paspaudus paprašoma suvesti e.banko duomenis; skambutis apsimetus banko atstovu, pareigūnu. Saugokite e.banko duomenis, nespauskite siunčiamų nuorodų – tai pagrindinė prevencija.