– Papasakokite, kokias tendencijas pastebite – kiek stipriai daugėja vagysčių parduotuvėse?

– Iš tikrųjų, jeigu pažvelgtume į šių metų pirmuosius mėnesius – nuo sausio iki gegužės, „Maximos“ prekybos tinkle užfiksavome daugiau nei 6500 vagysčių atvejų. Palyginus su praėjusiais metais, tai reiškia 8 proc. augimą. Vadinasi, nors augimo tempai šiek tiek sumažėjo, pačių vagysčių skaičius vis tiek nemažėja. Pernai fiksavome net 17 proc. augimą. Vidutiniškai per mėnesį užfiksuojame daugiau nei 1500 vagysčių atvejų prekybos tinkle.

– Tai labai daug – 1500 vagysčių per mėnesį. Kokios tai vagystės – smulkios ar stambios? Ar žmonės pavagia vieną kitą prekę, ar tiesiog visą krepšį? Kaip tai dažniausiai vyksta?

– Atvejų pasitaiko įvairių. Tačiau didžiausia problema yra sisteminės vagystės. Tai tokios vagystės, kai žmonės ateina į parduotuvę vogti tarsi į darbą. Tokie asmenys dažnai būna jau teisti už vagystes ir vėl daro tą patį. Tikrai turime ne vieną atvejį, kai keliolika kartų teisti asmenys per tam tikrą laiką apvagia skirtingas tinklo parduotuves. Jeigu kalbame apie dažniausiai vagiamas prekes, tai būna kava, sviestas, sūris, įvairūs mėsos gaminiai, kosmetikos priemonės, loterijos bilietai. Tai – prekės, kurias galima realizuoti šešėlinėje rinkoje.

– O kaip vyksta pati vagystė? Ar žmonės tiesiog prekes įsideda į maišą ir išeina? Ar dažnai sukčiaujama savitarnos kasose – įmušama ne ta prekė ir panašiai?

– Pasitaiko visko. Žmonės tiesiog paprastai įsideda prekes, pavyzdžiui, alkoholį, į maišą ir išeina nesusimokėję. Na, čia jau visiškai akivaizdi vagystė. Bet yra ir sukčiavimo atvejų, kurie, iš tikrųjų, reikalauja šiek tiek darbo – juos reikia atsekti, pastebėti. Labai dažnai pastebime, kad savitarnos kasose žmonės linkę sistemingai sukčiauti, pasirenka ne tą prekę, kurią iš tikrųjų įsigyja. Pavyzdžiui, vietoj brangesnių riešutų įmuša svogūnus. Tokiu būdu jie sukčiauja ir vykdo sistemines vagystes. Tačiau svarbu pabrėžti, kad savitarnos kasose diegiame įvairias technologines priemones, taip pat pasitelkiame dirbtinį intelektą ir galime atsekti prekių neatitikimus. Tikrai investuojame į tai, stebime situaciją ir darome viską, kad sisteminių vagysčių – o ir vagysčių apskritai – mūsų tinkle būtų kuo mažiau.

– O gal galime pakalbėti apie parduotuvių patiriamus nuostolius? Minėjote, kad per mėnesį įvyksta apie 1500 vagysčių atvejų. Kokie preliminarūs nuostoliai? Apie kokią sumą kalbame?

– Tikslios sumos įvardyti negaliu, nes pavogtų prekių vertė būna labai įvairi. Vienos prekės brangesnės, kitos – pigesnės, smulkesnės. Tad konkrečios, vidutinės sumos įvardinti negaliu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie vagystes iš parduotuvių LNK žurnalistė daugiau kalbėjosi su Lietuvos policijos departamento atstovu Ramūnu Matoniu.

– Sakykite, ką rodo Lietuvos policijos duomenys? Ar daugėja ilgapirščių, kalbant apie vagystes iš prekybos tinklų?

– Statistika rodo, kad pastaruosius trejus metus matėme gana ryškų vagysčių skaičiaus augimą, ypač kai kalbame apie įsibrovimus į parduotuves. Pernai užfiksuotas daugiau nei 40 proc. augimas, lyginant su 2023 m. Šiemet tendencijos kiek geresnės – per pirmus keturis mėnesius fiksuojame apie 23 proc. mažiau vagysčių.

– 40 proc. augimas – kas galėjo lemti tokį suaktyvėjimą?

– Sunku pasakyti tiksliai. Veikiausiai tai susiję su tuo, kad patekti į parduotuvę ir pavogti prekes, ypač per savitarnos kasas, nėra labai sudėtinga. Tokia savitarnos sistema kai kuriems vagims galbūt net palengvina galimybę pasisavinti prekes. Be to, atsakomybė galbūt neatrodo pakankamai griežta. Jeigu pavogta suma neviršija 150 eurų, tai asmeniui taikoma tik administracinė atsakomybė – skiriama bauda. Pareigūnai surašo protokolą, asmuo paleidžiamas ir, deja, dažnai vėl kartoja tą patį. Dėl mūsų iniciatyvos kartu su prekybos centrais ir prokuratūra mes tikrai stengiamės sisteminti vagysčių atvejus, ir tai jau sėkmingai pavyksta. Matydami asmenis, kurie vagia prekes iki 150 eurų vertės – suma, už kurią taikoma tik administracinė atsakomybė – bet tai daro nuolat, sistemiškai, tarsi turėdami iš to pragyvenimo šaltinį, mes imamės kitų priemonių. Tokiais atvejais administracinės bylos yra nutraukiamos ir pradedami ikiteisminiai tyrimai, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tokiu atveju jau gresia reali baudžiamoji atsakomybė – net ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Tai turbūt ir yra pagrindinis tikslas – matyti sistemiškumą, sujungti pavienius vagysčių atvejus, įvertinti bendrą vaizdą ir bandyti tokius asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn.

– Kaip minėjote, jei pavogtų prekių suma neviršija 150 eurų, taikoma tik administracinė atsakomybė. Apie kokio dydžio baudas kalbame?

– Baudos, žinoma, priklauso nuo teismo – nuo to, kokia suma buvo pavogta, ir nuo asmens aplinkybių: ar tai pirmas toks atvejis, ar tai sisteminga veikla. Baudos gali būti labai įvairios – jos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

– Net už gumos pakelį?

– Na, už gumos pakelį nežinau, ar būna tokių bylų. Dažniausiai vagystės apima didesnes sumas. Vagišiai labai gerai paskaičiuoja – jie vagia prekes už maždaug 150 eurų, bet neviršija šios ribos. Jie tikrai nevagia už 3, 5 ar 10 eurų – čia jau būna tokie retesni atvejai.