Tyrimas dėl DHL padegamųjų siuntų: prezidento patarėjas įvardijo, kokios gali būti atsako priemonės

Degia medžiaga padengti elektriniai masažuokliai tik per plauką nesukėlė katastrofos Europos orlaiviuose.

Liepos mėnesį jie užsiliepsnojo siuntų bendrovės DHL logistikos centruose. Vienas – Vokietijoje, kitas – Anglijoje. Degūs kroviniai atkeliavo iš Lietuvos.

„Tikslas buvo ir yra toliau sukelti mums problemų“, – šnekėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.

Tik apie problemas pirma prabyla ne Lietuvos politikai ir pareigūnai, o užsienio žiniasklaida.

„The Wall Street Journal“ skelbia, kad degios siuntos – ne kas kita, o slapta Rusijos operacija, kurios tikslas – išsiaiškinti, kaip tokius krovinius perkelti ir sukelti gaisrus Jungtinių Valstijų ir Kanados lėktuvuose. Kremlius kaltę neigia, o generalinė prokurorė tyli.

„Mes galime pasakyti tiek, kiek galime ir tada, kada galime, o tikslas – tyrimo sėkmė“, – nurodė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Sprogimai, už kurių stovi Rusija, užkūrė tarptautines lenktynes ieškant kaltųjų.

G. Jovaišos nuotr.

Vienas iš jų gali būti vyras, DHL parduotuvėje Vilniuje, prisistatęs kaip Igoris Prudnikovas. Nors tikrasis jo skelbiamas vardas – Aleksandras Suranovas. Prokurorė tikslina, kad sulaikyti keli sabotažo vykdytojai.

„Ne tik Lietuvoje sulaikytų būtent dėl šių nusikalstamų veikų padarymo“, – tikino N. Grunskienė.

Generalinė prokurorė, paklausta, kiek Lietuvoje, atsakė: „Neįvardinsiu siekiant nepakenkti atliekamam tyrimui ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.“

Lenkijos pareigūnai spalį pranešė apie keturis sulaikytus asmenis. Dėl dar dviejų įtariamųjų paskelbta tarptautinė paieška.

„Reikia neutralizuoti ir užkardyti šaltinį, o šaltinis šių operacijų mes žinome yra kas, tai yra Rusijos karinė žvalgyba mes ir sąjungininkams sakome, kad čia ne šiaip sau kažkas ėmėsi saviveiklos ir bando siaubo įnešti“, – „Žinių radijui“ nurodė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Anot Vokietijos policijos, siaubo galėjo būti didelio. DHL lėktuvais skraidinti masažuokliai buvo padengti degia medžiaga magnio pagrindu. Užsidegus magniui jo esą neužgesintų net lėktuvų gaisro gesinimo sistemos, pilotai būtų buvę priversti leistis avariniu būdu.

„Tik noriu patikinti, kad dirbama, situacija valdoma ir žmonės tikrai neturėtų dėl ko nerimauti“, – pabrėžė N. Grunskienė.

Žmones ramina ir sabotažo tarpininke tapusi siuntų bendrovė, atsakymą LNK žinioms atsiuntusi raštu.

Visapusiškai bendradarbiaujame su atitinkamomis institucijomis, kad apsaugotume savo žmones, savo tinklą ir klientų siuntas.

„Žinome apie du neseniai įvykusius incidentus, susijusius su mūsų tinkle esančiomis siuntomis. Visapusiškai bendradarbiaujame su atitinkamomis institucijomis, kad apsaugotume savo žmones, savo tinklą ir klientų siuntas“, – raštu nurodė siuntų bendrovė DHL.

Europos šalys incidentus tiria, tarpusavy bendradarbiauja. Lietuvos teisėsauga apie pradėtą darbą informavo kone prieš mėnesį, be detalių.

„Aš atsakysiu tai, kad šitas tyrimas labai rimtas, susijęs su nacionalinio saugumo klausimais, susijęs su dideliu tarptautiniu bendradarbiavimu ir daugiau nieko nepasakysiu“, – spalio 18 dieną kalbėjo prokuroras Artūras Urbelis.

Prezidento patarėjas teigia, kad dabar svarbu pasiųsti tinkamą atsaką Kremliaus pusėn.

„Nesiuntinėsime mes jiems sprogstamųjų siuntinių į lėktuvus, bet konvenciniame lauke atsako priemonės tikrai gali būti. Ir žvalgybos priemonių stiprinimas, ir dislokavimas papildomų pajėgumų, ir sukėlimas padarinių, ko Rusijai nereikėtų“, – „Žinių radijui“ pabrėžė K. Budrys.

Sabotažo aktai Lietuvoje rengiami ne pirmą kartą. Vilniuje buvo užpultas Rusijos opozicijos veikėjas Leonidas Volkovas, Merkinėje išniekintas partizano Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas, tyčia padegtas baldų milžinės „Ikea“ pastatas.

„Mastas ir tinklas labai platus, ir toli gražu apima ne tik Lietuvą, operacijų užkardymas vyksta labai neblogai ir tik nedidelės dalies jų nepavyksta užkardyti pilna apimtimi“, – sakė D. Šakalienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau tarnybos apie rusų provokacijas perspėja jau pusmetį, o kad tokių atvejų daugės ir reikia ruoštis, dar pakartojo prieš mėnesį.

„Faktas yra tas, kad Rusijos valdžia linkusi peržengti vis daugiau raudonų linijų“, – tvirtino Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.

Naujas krašto apsaugos ministrės pareigas besimatuojanti D. Šakalienė žada žvalgybai ieškoti daugiau pinigų. Abejoja, ar lėšų pavyks atrasti kitų metų biudžete.

„Apie 12 mln. eurų papildoma suma būtų reikalinga ir galėtų efektyviau vykdyti darbą mūsų žvalgyba“, – šnekėjo D. Šakalienė.

D. Šakalienė teigia, kad reikia peržiūrėti ir migracijos srautus, kokiu tikslu žmonės vyksta į priešiškas valstybes.

„Dalis šių žmonių informuoja apie patirtą spaudimą, dalis galima tik numanyti, kad ne“, – pabrėžė D. Šakalienė.