Švedijoje nuteistas pedofilas iš Lietuvos pageidauja kalėti užsienyje

Teismo sprendimu M. Š. skundas atmestas. Ši priimta nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos.

Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2019 metų spalio 16 d. dabar jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu M. Š. už vaiko išžaginimą buvo pripažintas kaltu ir už tai jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. M. Š. paskirta deportacija uždraudžiant atvykti į Švedijos Karalystę penkiolikai metų –  iki 2034 m. rugpjūčio.

2020 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo gautas Lietuvos teisingumo ministerijos persiųstas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas dėl Svea apeliacinio teismo nuosprendžio, priimto M. Š. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

M. Š.Švedijos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamu straipsniu ir nustatyta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2020 m. spalio 12 d. Į bausmės laiką įskaitytas M. Š. laikas, praleistas kardomajame kalinime nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. spalio 16 d. 

M. Š. tokį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį apskundė Šiaulių apygardos teismui, prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį ir leisti jam atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Švedijos Karalystės kalėjime. Skunde teigiama, kad jis nesutinka būti perkeltas į Lietuvos Respublikos pataisos įstaigą atlikti likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes Lietuvos Respublikos pataisos įstaigose nėra saugių sąlygų atlikti bausmę, pataisos įstaigose vyrauja diskriminacija tarp kalinčiųjų (nuteistųjų) ir prižiūrėtojų. Savo skunde nurodė, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Švedijos Karalystės kalėjime jis turės galimybę dirbti, mokytis bei susitikti su Švedijos Karalystėje gyvenančiais artimaisiais, t. y. savo broliu ir seserimi. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pataisos įstaigose atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis netektų galimybės pasimatyti su artimaisiais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata. Konstatuoti, kad minėtų reikalavimų M. Š. atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje nebus laikomasi ar kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti, nėra objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog vien tai, kad nuteistasis M. Š. nesutinka būti perduotas į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmei atlikti, siekdamas patogesnioo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir priimti naujo sprendimo.

Teismas pažymėjo, jog nuteistąjį M. Š. perdavus atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, bus palengvinta nuteistojo socialinė reabilitacija ir sudarytos palankesnės jo integracijos į visuomenę galimybės.