R. Zamolskis nori grįžti į Lietuvą ir pats stoti prieš teismą, turi Lietuvos pasą

Iš Rusijos kameros į Panevėžio apygardos teismą taip pat atskriejo R. Zamolskio prašymas nušalinti bylos nagrinėjimui pirmininkaujantį teisėją Valdą Petrą Meidų, nes jis pasirašė dokumentus, susijusius su bylos nagrinėjimu už akių.

R. Zamolskio prašymus teismui trečiadienį pateikė jo advokatė Eligija Norkienė. Kol kas R. Zamolskio byla nagrinėjama už akių jam nedalyvaujant, kaltinamajam atstovauja Lietuvos skirta gynėja.

„Norėčiau porą prašymų, gerbiamas teisme, nes jie yra esminiai šioje byloje – norėtume, kad pakartotinai būtų sprendžiamas klausimas dėl Romo Zamolskio galimos ekstradicijos ir išdavimo Lietuvai. 2022 metų spalio mėnesį bei 2024 metų rugpjūčio 15 dieną du lietuviai buvo išduoti iš Rusijos Federacijos, taigi, bendradarbiavimas vyksta ir kliūčių nebuvo. Abu minėti asmenys buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis Rusijos Federacijos“, – sakė advokatė E. Norkienė.

Pasak jos, Rusijoje 11 metų įkalinimo bausme narkotikų platinimo byloje nuteistas lietuvis buvo perduotas Lietuvai.

„Išduotas Lietuvai be jokių problemų pagal 2001 metų bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Rusijos sutartį. Mano ginamasis prašo, kad teismas pakartotinai imtųsi iniciatyvos ir teiktų prašymą ekstraduoti, nes jis (Romas Zamolskis – ELTA) nori dalyvauti teisme ir pilnai save ginti taip, kaip mano galėtų gintis, būdamas čia vietoje, fiziškai”, – teigė advokatė.

R. Zamolskio prašymai nustebino jo byloje kaltinimą palaikantį Panevėžio apygardos prokuratūrą Aurelijų Navicką. Prokuroras sako, kad R. Zamolskiui anksčiau jis nebuvo išreiškęs pozicijos dėl perdavimo į Lietuvą.

ELTA primena, kad mirus anksčiau R. Zamolskį gynusiam advokatui, Panevėžio apygardos teismas R. Zamolskio bylą dėl Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius įvykdytų nusikaltimų nagrinėja iš naujo.

Panevėžio apygardos teismas pernai rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikaltimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

R. Zamolskio advokatės E. Norkienės teigimu, lietuviui Rusijoje liko kalėti penkerius metus, Rusijoje jis nepageidaujamas, tai rodo šios valstybės surašyti raštai.

„Mano ginamasis norėtų dalyvauti, paruošė septynis klausimus“, – per posėdį trečiadienį sakė advokatė.

Ji paskelbė septynis savo ginamojo klausimus. Šiuos klausimus, būdamas kalėjime, R. Zamolskis telefonu perduoda savo sutuoktinei, pastaroji, įrašiusi pokalbį, persiunčia advokatei Lietuvoje.

R. Zamolskio advokatė E. Norkienė, pristatydama prašymą nušalinti teisėją V. P. Meidų, teigė, kad teismas visiškai neteisingai traktavo situaciją ir bylą nagrinėja kaltinamajam nedalyvaujant. R. Zamolskis sako, kad jau nuo 2016 m. išreiškė norą dalyvauti savo bylos posėdžiuose Lietuvoje, kad galėtų save ginti, 2017 m. tam gavo Lietuvos piliečio pasą.

„Byloje yra dokumentas, kad jis sutinka būti atgabentas į Lietuvą tolimesnės bausmės atlikimui, tuo pačiu ir jo pozicija (būti teisiamam – ELTA) posėdžiuose fiziškai, būtent ne už akių“, – teigė advokatė.

Jos teigimu, lietuvis 2018 m. iki komos būsenos badavo Rusijos kalėjime, kad tik būtų išduotas Lietuvai.

Į teismą kvies psichiatrijos ekspertą

R. Zamolskiui anksčiau Lietuvoje buvo nustatyta psichikos liga, jis dėl jos ilgai buvo gydomas. Vyras dabar nori, kad teismas išsiaiškintų, ar nustatant psichikos ligas, įmanomos klaidos, ar po ilgo gydymo griežtomis sąlygomis paranoidinė šizofrenija gali išnykti be pėdsakų, ar tokia liga gali būti pilnai išgydyta.

1988-1995 m. vyras ilgais laikotarpiais buvo gydomas psichiatrijos ligoninėse, diagnozė buvo tvirtinama kas pusę metų. 2017 m. tuometinė ekspertė Zita Kazėnienė nurodė, kad R. Zamolskio ligos patvirtinimui reikia ilgesnio stebėjimo.

„Iš viso buvo gydomas 10 metų. Tai daug ar mažai, ar pakankamai, kad nuginčyti diagnozę?“, – teismo klausia R. Zamolskis.

Jis taip pat nori sužinoti, ar galėjo klysti medikai, nustatydami jo diagnozę, kai jis taip ilgai buvo gydomas ir stebimas psichiatrų.

Aukščiau minėtos ekspertės Z. Kazėnienės teismui surasti nepavyko, ji jau nebedirba teismo medicinos eksperte.

Norėdamas atsakyti į R. Zamolskio ir jo gynėjos keliamus klausimus, teismas į kitą posėdį, kuris vyks spaIio 31 dieną, kvies kol kas dar nežinomą teismo psichiatrą.

„Procesas nestandartinis, todėl nestandartinių sprendimų mums reikia imtis, kad atsakyti į R. Zamolskiui ir jo gynėjai rūpimus klausimus“, – sakė teisėjas V. P. Meidus.

Birželio pradžioje prokuroras pasiūlė bausmę R. Zamolskiui. Po jo kalbos spalį turėjo pasisakyti advokatas. Bylos nagrinėjimas ėjo jau į pabaigą, iki nuosprendžio paskelbimo buvo likę vos keli etapai. Gavęs informaciją apie advokato mirtį, teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas parinkti naują gynėją. Tuomet į procesą įstojo advokatė E. Norkienė.

ELTA primena, kad prokuratūra yra prašiusi pripažinti dabar Rusijoje kalintį R. Zamolskį dėl prieš du dešimtmečius Vilniuje, Kaune, Panevėžyje įvykdytų itin sunkių nusikaltimų – tyčinių nužudymų, pasikėsinimų nužudyti, plėšimų – ir nuteisti jį kalėti iki gyvos galvos.

Kaltinamas sunkiais nusikaltimais

Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį. Ryte į darbą atėję darželio darbuotojai rado į kilimą suvyniotą sargą, su už nugaros diržu surištomis rankomis. Sargas pasakojo, kad naktį du asmenys, grasindami ginklais, įsibrovė į darželį, buvo išlaužtos direktorės, buhalterės kabineto durys, pavogtas darželio ir darbuotojų turtas, direktorės pasas. Vėliau šis asmens dokumentas buvo rastas, kuomet policijos persekiojamas R. Zamolskis išmetė kelioninį krepšį.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku Virginijumi Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną, dabar žinomą režisierių Aleksandrą Špilevojų.

Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „Aro“ pareigūnų buvo nukautas, o A. Špilevojus buvo nesunkiai sužeistas.

„Ginkluotų asmenų persekiojimas, nepilnamečio asmens paėmimas įkaitu ir jo išlaisvinimo operacija buvo pakankamai didelis iššūkis teisėsaugos pareigūnams“, – per savo baigiamąją kalbą yra sakęs prokuroras Aurelijus Navickas.

Pasak jo, bandydami Panevėžyje sulaikyti R. Zamolskį, kai jis šaudė į juos, pareigūnai negalėjo panaudoti tarybinių ginklų, nes aplinkui buvo žmonių.