Pakaitinio gydymo programose metadonu ir buprenorfinu dalyvaujančių priklausomų nuo narkotikų asmenų skaičius per metus Lietuvoje išaugo 26 proc. Ypač šie rodikliai padidėjo Kauno mieste (nuo 78 pacientų 2007 metais iki 130 - 2008 metais) ir Vilniuje (nuo 192 asmenų 2007 metais iki 228 - 2008 metais).

Tokius naujausius duomenis pateikia Vilniaus priklausomybės ligų centras (VPLC)

VPLC vadovo, Koalicijos „Galiu gyventi“ tarybos nario Emilio Subatos teigimu, tai yra didelis pasiekimas, liudijantis apie teigiamus pokyčius ir pažangą Lietuvos priklausomybių gydymo politikoje. Šalis esą artėja prie to, ką rekomenduoja tarptautinės organizacijos gydant priklausomybes.

„Pirmą kartą šalies istorijoje asmenų, kuriems taikoma farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais, skaičius viršijo 500. Tai džiuginančios naujienos, rodančios, kad Lietuvoje ima normalizuotis požiūris ir atmosfera į pasaulyje plačiai taikomą pakaitinį gydymą opioidiniais vaistiniais preparatais: daugiau žmonių šiandien gali gauti gydymą, paslauga taikoma net mažuose rajonų centruose, gydymas yra nemokamas“ – sako E.Subata.
Pernai šios paslaugos pradėtos teikti Kėdainiuose, Šilutėje, Mažeikiuose, kiek anksčiau Telšiuose, kur šių paslaugų teikimą inicijavo Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuras. 

Naujaisiais duomenimis Lietuvoje yra apie 3200 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Taigi, farmakoterapinio gydymo opioidiniais vaistiniai preparatais  aprėpties rodikliai, nors vis dar neatitinka tarptautinių organizacijų rekomenduotinų standartų, Lietuvoje išaugo iki 15,2 proc. 2008 metais.

Šis rezultatas geras, tačiau esą ne toks, koks galėtų būti. Anot, Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorės Jurgitos Poškevičiūtės, viena pagrindinių problemų, stabdančių gydymo aprėpties rodiklių augimą – siaura farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais geografija. Nors oficialiai pakaitinio gydymo programos Lietuvoje veikia daugiau nei 10 metų, šiandien jos įgyvendinamos tik 10 iš 60 šalies savivaldybių.

„Pakaitinė terapija galėtų būti tekiama bet kuriame psichikos sveikatos centre ir tokiu būdu padidėtų gydymo priklausomiems nuo narkotikų asmenims prieinamumas. Kadangi pacientai turi vartoti vaistus kasdien gydytojo priežiūroje, mažai tikėtina, kad jie kiekvieną dieną važinės į kitus rajonus gydytis. Todėl geografinę aprėptį būtina plėsti ir pradėti pakaitinį gydymą taikyti gal ir ne kiekviename rajone, bet tikrai didesniame šalies miestų skaičiuje“ – sako J.Poškevičiūtė.