Per metus – tūkstančiai smurto orderių: turime labai šlubuojančią prokuratūros poziciją

Tokį skaičių LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ pirmadienį įvardijo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis.

„Nuo metų pradžios buvo pritaikyta daugiau nei 8 tūkst. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių ir tokiu būdu buvo suteikta didesnė apsauga asmenims, kurie patiria riziką būti smurto aukomis“, – teigė jis.

M. Akelaitis pažymėjo, kad nuo pernai liepos, kai įsigaliojo atnaujintas įstatymas, iki metų pabaigos išduotas panašus skaičius orderių, tad iš viso „turėtų būti apie 16 tūkstančių“.

Vilniaus Moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė laidoje teigė, kad įstatyme dar trūksta reglamentavimo, kada pradeda veikti baudžiamasis persekiojimas, čia įstatymas „nutrupėjo per Seimo komitetus eidamas“.

„Yra atvejų, kada šešis ir aštuonis kartus išduodami orderiai ir nedaromos išvados, nepereinama prie baudžiamojo proceso. Mes turime labai šlubuojančią prokuratūros poziciją, nematome, kad recidyvas, kad sisteminis smurtas, tai yra kažkas, kas turi būti baudžiama, nes tai yra nusikaltimas prieš asmenį“, – LRT radijuje kalbėjo L. Vasiliauskė.

M. Akelaitis pažymėjo, kad įvykio vietoje policijos pareigūnas turi pareigą įvertinti visas aplinkybes ir „jeigu įžvelgia nusikaltimo požymių, nedelsdamas privalo pradėti ikiteisminį tyrimą“.

Nereikėtų vertinti, kad keletą kartų iš eilės išduotas orderis turi reikšti ikiteisminį tyrimą.

„Ir tik jei nepradedamas ikiteisminis tyrimas, galima spręsti dėl orderio skyrimo. Nereikėtų vertinti, kad keletą kartų iš eilės išduotas orderis turi reikšti ikiteisminį tyrimą“, – sakė Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas.

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės konservatorės Paulės Kuzmickienės, dideli išduotų orderių skaičiai „kalba ne apie smurtautojų sąmoningumą, bet apie visuomenės sąmonėjimą, drąsą ir matymą, kad yra paveikios priemonės“.

Praėjusių metų liepos 1-ąją pradėjusiame galioti naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme pirmą kartą numatytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

Pagal įstatymą, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo gali būti įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.

Apsaugos nuo smurto orderį 15-ai dienų skiria policijos pareigūnas. Sprendimą dėl to jis turi priimti ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

Orderis nustoja galioti praėjus 15-ai dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Pareigūno skirtą orderį galima apskųsti teismui.