Apie kalėjimų realybę – iš buvusio nuteistojo lūpų: specialūs padaliniai „treniruojasi“ ant kalinių

Norvegijos kalėjimas, kuriame bausmę atlieka 77 žmones nužudęs Andersas Breivikas, panašiau atrodo į butus su sporto, žaidimų, mokymosi ar darbo kambariais.  

Neseniai remontuotame ir viename geresnių Lietuvos kalėjimų Vilniuje vaizdas prastesnis. Už metalinių durų vienoje patalpoje kali po kelis ar net keliolika kalinių.  

Vilniaus kalėjime bausmę dabar atlieka 400 nuteistųjų. Pusė jų laikomi bendrabučio tipo patalpose. Vienoje kameroje nuo keturių iki dešimties nuteistųjų. Likusieji bausmes atlieka kitame pastate, kuriame kali nuo dviejų iki šešių žmonių vienoje patalpoje.

Pravieniškėse vienoje patalpoje gyvena ir po 20 kalinių. Nuteistieji vietą vadina ne kalėjimu, o lageriu. 

Anot Kalėjimų tarnybos vadovo, nuo sovietų, o kartais net nuo caro laikų naudojami kalėjimai, kai nuteistieji laikomi būriais, yra pagrindinė priežastis, kodėl egzistuoja kastos, sunku stabdyti narkotikus, o kalėjimuose daromi nauji nusikaltimai.

„Tai reiškinys, kuris neatsirado vakar, neišsispręs ir rytoj. Tai turbūt sistema, kurią paveldėjome iš prieš tai buvusios valstybės. Su tuo kovojama, bet tam labai didelę dalį turi infrastruktūra“, – teigė Kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys.

Europos komitetas prieš kankinimą paskelbė naują Lietuvos kalėjimų vertinimą. Pagyrė, kad padėtis gerėja, bet išskyrė dvi neišsprendžiamas problemas: narkotikų vartojimą ir kalinių hierarchiją. Ragina per tris mėnesius griežtinti kontrolę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tai nestebina prieš pusantrų metų iš kalėjimo išėjusio Tautvaldo Snukiškio, kuris dabar gina kalinių interesus.  

„Darbas buvo skiriamas kaip patyčių ir suvaldymo elementas, o dabar sakoma, kad nuteistiesiems reikia skirti ar pasiūlyti darbą. Nuteistieji iki šiol tai priima kaip pažeminimą, pasityčiojimą“, – pasakojo kalinių sąjungos sekretorius T. Snukiškis.

„Tikslas – kad žmogus nebekartotų nusikaltimų. Tai reiškia, kad jei jis turi priklausomybės ligą – ją reikia išgydyti. Jei jis neturi socialinių įgūdžių, jis turi juos įgauti. Jei trūksta išsilavinimo, jis turi atsirasti. Jei trūksta darbinių įgūdžių – jie turi atsirasti“, – pabrėžė Seimo narė Morgana Danielė.

T. Snukiškis sako, kad kalėjime norėjo mokytis, bet nebuvo leista.

„Buvo sakoma, jog nėra galimybių, eik iš čia, užsičiaupk“, – patirtimi dalijosi T. Snukiškis.

Sako esą pasitaiko ir nepagrįsto pareigūnų smurto.  

„Buvo koktu žiūrėti, kaip kažkokios specialiosios pajėgos, pasivadinusios „Orkom“, atvažiavo į Vilniaus pataisos namus ir pradėjo daužyti kalinius. Jeigu specialūs padaliniai važiuoja treniruotis ant kalinių, tai ko iš jų galima tikėtis“, – samprotavo Kalinių sąjungos sekretorius. 

Kalėjimų tarnybos vadovas sako, kad narkotikų kalėjimuose problema nemažėja.

Buvo koktu žiūrėti, kaip kažkokios specialiosios pajėgos, pasivadinusios „ORKOM“, atvažiavo į Vilniaus pataisos namus ir pradėjo daužyti kalinius.

„Skraidinimas dronais, atnešimas kūno ertmėse. Artimieji kartais rizikuoja, imasi tokių veiksmų. Per praeitus metus turime 533 tokius ikiteisminius tyrimus“, – skaičiais dalijosi kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys. 

Kaliniams siunčiami narkotikuose išmirkyti laiškai, drabužiai. Į kalėjimus kasdien mėtomi draudžiami daiktai.

„Nuo narkotikų iki telefonų ir net mielių, iš kurių nuteistieji bando pasigamint alkoholinius gėrimus“, – kalbėjo M. Kairys. 

Būtent iš kalėjimų skambinėja ir didelė dalis telefoninių sukčių. Dvylika telefonų vienu metu buvo bandoma permesti per Vilniaus kalėjimo tvorą. 

Kalinių skaičius Lietuvoje mažėja. Teismai rečiau skiria įkalinimą, dažniau probaciją, įpareigojimą dirbti, lankyti socializacijos kursus. 

Keliuose Lietuvos kalėjimuose buvęs T. Snukiškis sako, kad net pradėjus reformas, reikės laiko, kad Lietuvos kalėjimai taptų pataisantys nusikaltėlius. 

„Dirbti su nuteistaisiais, taip kaip jau aprašyta mūsų lietuviškuose teisės aktuose. Reikia nuo to bent minimaliai pradėti, kad socializacija pradėtų dirbti. Tada per dešimt metų gal pasieksime kažkokius mažus pokyčius“, – vylėsi vyras.

Mažėja ne tik kalinių. Kalėjimuose – didžiulis pareigūnų trūkumas.

„Trūksta apie 400 pareigūnų per visus padalinius. Tai yra apie 20 proc.“, – teigė M. Kairys.

Tikimasi greitai pasirašyti sutartį dėl pirmo per nepriklausomybės laikotarpį šiuolaikinio kalėjimo statybų.